Netoli viešbučio – vaizdelis

Baltijos prospekto ir Minijos gatvės kampe stovinčio viešbučio svečiai pro rytinius pastato langus gali "grožėtis" suverstų padangų kalnais.

Tai viešbučio kaimynų – Baltijos prospekte veikiančios ir  automobilių remonto paslaugas teikiančios bendrovės "Klaipėdos Melga" turtas.

"Klaipėdos Melga" – viena didžiausių padangas keičiančių ir jomis prekiaujančių įmonių mieste.

Pagal įstatymą bendrovė turi priimti klientų automobilių senas padangas ir vėliau jas išvežti utilizuoti arba perdirbti.

Maždaug prieš mėnesį, kai gyventojai pradėjo masiškai keisti savo automobilių padangas žieminėmis, įmonėje susikaupė didžiulis jų kiekis. Ir tų padangų kol kas niekas neišvežė.

Naktimis atsikrato ir svetimi

Bendrovės "Klaipėdos Melga" vadovas Jonas Garadauskas pripažino, kad šalia jo vadovaujamos įmonės teritorijos yra suverstos senos automobilių padangos.

"Ten ne krūvos, o – viena krūva. Sakote, keli šimtai padangų? Suskaičiavote? Gerai. Kiek jos čia guli? Na, kokias penkias dienas. Gal daugiau. Jos ten guli, nes paruoštos išvežti. Mes bendradarbiaujame su padangų importuotojų asociacija. Užsakėme vilkiką, kad tas padangas išvežtų. Per 10 darbo dienų nuo užsakymo pradžios turi atvažiuoti. Laukiame transporto iš kito miesto, ir išveš. Ir kol kas daugiau jų nebebus, nes padangų keitimo sezonas baigėsi", – aiškino J.Garadauskas, kuris tikino, kad per tą laiką nemažai senų padangų jau išvežė.

"Klaipėdos Melgos" vadovas pabrėžė, kad senas padangas įmonė tvarko pagal įstatymus.

Tačiau esą neretai pasitaiko, kai tą jų sandėliuojamą krūvą papildo ir pašaliniai asmenys.

Sunku mums tuos reikalavimus vykdyti.

"Sunku mums tuos reikalavimus vykdyti, nes naktimis atvažiuoja svetimi žmonės, padangas išmėto, atsirenka geresnes. Atvažiuoja net taksi automobiliais. Mūsų teritorija yra stebima vaizdo  kameromis, taigi turime įrodymų", – teigė J.Garadauskas.

Ugniagesių įspėjimų negirdi

Senų padangų sąvartyną šalia "Klaipėdos Melgos" anksčiau nei pilietiški klaipėdiečiai pastebėjo ir pats uostamiesčio ugniagesių vadovas, kuris dar prieš gerą mėnesį įpareigojo kolegas įspėti verslininkus, kad šie susitvarkytų.

"Apie tas padangas žinau, buvau liepęs savo inspektoriams priemones pritaikyti. Situacija nesikeičia? Supratau. Tuoj paskambinsiu skyriaus viršininkui ir sužinosiu, ką jis padarė. Tokių dalykų negali būti", – dėstė Klaipėdos apskrities priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos viršininkas Marius Garbenis.

Esą senos padangos neturi voliotis mieste, ypač toks jų kiekis. Neretais atvejais baiminamasi piktavalių, kurie gali jas padegti.

"Žinoma, padangos ne popierius, taip lengvai jų nepadegsi. Bet gali būti įvairių scenarijų, ir, jeigu jos vis dėlto būtų padegtos, liepsnos galėtų "pagauti" ir greta esantį pastatą. Jeigu būtų vasara, sausas metas, būtų dar blogiau. Verslininkai buvo įspėti, keista, kad niekas nepasikeitė", – stebėjosi M.Garbenis.

"Mes reaguojame, mums paliepė atitraukti padangas du metrus nuo konteinerio sienos, su kuriuo jos ribojosi. Ugniagesių rekomendacijas mes įvykdėme. Vieną vilkiką padangų jau išvežėme, teks dar išvežti. Likusias išgabens per 10 dienų", – tikino J.Garadauskas.

Aplinkosaugininkai tikrino pernai

Klaipėdos regiono aplinkos apsaugos departamento direktoriaus pavaduotojas Alfredas Šepštas patvirtino, jog pastarąjį kartą planinis patikrinimas dėl senų padangų tvarkymo bendrovėje "Klaipėdos Melga" buvo pernai.

"Tąkart pažeidimų neradome, atliksime neplaninį patikrinimą ir pasiaiškinsime, kaip ten yra. Jie, kaip automobilių priežiūros paslaugas teikianti įmonė, privalo pildyti atliekų susidarymo apskaitos žurnalą. Ten aiškiai matyti, kiek ir kada senų padangų susikaupė. Ilgiausias laikymo terminas iki pridavimo – vieni metai. Apsilankysime, pasižiūrėsime, kur jie tas padangas laiko, ar savo teritorijoje, ar kur nors kitur. Padangas jie privalo laikyti tik ten, kur vykdo veiklą", – tikino A.Šepštas.

Jis teigė, jog bus labai nesunku patikrinti, ar tai, kas užrašyta atliekų susidarymo apskaitos žurnale, atitinka realų vaizdą.

Įsijungė ir tvarkdariai

Po dienraščio skambučių bendrovę "Klaipėdos Melga" vakar aplankė ir savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.

Klaipėdos savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus Administracinės veiklos poskyrio vyr. specialistas Edvardas Šutinas su kolegomis įmonėje fiksavo, kad dalis padangų vis dėlto mėtosi ne įmonės teritorijoje.

Jei pažadų nevykdys, bus jau kita kalba.

"Didžioji dalis padangų sukrauta gana tvarkingai, į krūvą. Jie tikino, kad padangas išveš šios savaitės pabaigoje ar kitos savaitės pradžioje. Mums teigė, kad bendrovė turi sutartį, pagal kurią kas 10 dienų senas padangas turi išvežti. Pareikalavome, kad tos padangos būtų dedamos normaliai, o ne sumetamos į krūvą. Toks sąvartynas yra negražu. Jie tą bėdą žada ištaisyti operatyviai. Jei pažadų nevykdys, bus jau kita kalba", – teigė E.Šutinas.

Susikaupia tūkstančiai tonų

Preliminariais skaičiavimais, per metus mūsų šalies teritorijoje susikaupia apie 13 tūkst. tonų senų padangų.

Senas padangas privalo be papildomo mokesčio priimti visi padangų platintojai, tarp jų – prekybos centrai.

Nemokamai senos padangos turi būti priimamos, jas keičiant autoservisuose.

Taip pat gyventojai jų gali atvežti ir palikti didelio gabarito atliekų surinkimo aikštelėse, kurių Lietuvoje yra apie per šimtą.

Tiesa, paprastai šios aikštelės nemokamai priima iki penkių padangų.

Panaudotas padangas vairuotojai Klaipėdoje turi pristatyti į stambiųjų atliekų surinkimo aikšteles Tilžės arba Plieno gatvėse, taip pat Šiaurės prospekte.

Atliekomis atsikrato gamtoje

Prieš porą metų akcijos "Darom" dalyviai per vieną talkos dieną skelbėsi surinkę per 3 tūkst. tonų padangų.

Padangos paprastai išmetamos gamtoje arba paliekamos prie komunalinių atliekų konteinerių.

Kita problema – gyventojai linkę jas kaupti.

Aplinkos ministerija esą nuolat gauna gyventojų skundų, jog autoservisai arba padangų pardavėjai atsisako priimti panaudotas padangas, už tai reikalauja papildomo mokesčio arba panaudotos padangos yra išverčiamos. Dažniausiai pamiškėse.

Neretai padangos yra ir deginamos, o tai ypač kenkia aplinkai ir žmonių sveikatai, nes išsiskiria kancerogeninės medžiagos, sukeliančios onkologines ligas.

Pagal nustatytą minimalų žalos aplinkai atlyginimo dydį, už ne vietoje išmestą padangą gali tekti atlyginti daugiau kaip 140 eurų aplinkai padarytą žalą.

Savo ruožtu surenkamos padangos keliauja į perdirbimo įmones Lietuvoje ar užsienyje.

Iš jų gaminami įvairūs dalykai – guminės dangos sporto aikštynuose bei vaikų žaidimų aikštelėse, plytelės, automobilių kilimėliai, kelių atitvarai.