Atmintyje – liepsnojantis deglas

K.Budrys laukia jau šiąnakt prasidėsiančio Rio olimpiados starto, nors Šeimų krepšinio turnyro iniciatorius pats niekada nebuvo olimpiečiu, prieš ketverius metus jam nusišypsojo laimė.

Už nuopelnus populiarinant sportą jam buvo patikėta nešti olimpinę ugnį Londono žaidynėse.

Iš 8 tūkst. olimpinės ugnies gyvosios grandinės dalyvių 28 numeriu pažymėtais marškinėliais K.Budrys 2012 m. liepos 18 d. Ašfordo mieste, kaip pats teigė, smaugiamas jaudulio, bėgo rankose tvirtai laikydamas svarbiausią sporto žaidynių simbolį.

"Sunku nusakyti jausmą, kuris mus buvo apėmęs. Emocijos buvo tokios stiprios, kad ašarą spaudė. Su didžiausia pagarba buvo sutikti tie, kurie nešė ugnį į Londoną. Pamenu, Ašforde atsivėrė didieji bažnyčios vartai ir pro juos plūstelėjo minia, visi mus sveikino, plojo ir džiaugėsi. Tai buvo neišdildomas įspūdis. Nešti olimpinę ugnį už Lietuvą – viso mano gyvenimo darbų įvertinimas", – prisiminęs ketverių metų senumo įvykius džiaugėsi K.Budrys.

Be Klaipėdos atstovo garbė nešti deglą tada teko ir vienai tituluočiausių šalies plaukikių Birutei Statkevičienei, olimpiniam čempionui legendiniam krepšininkui Modestui Paulauskui ir įvairių socialinių projektų globėjui Antanui Zabuliui.

Grįžęs į Lietuvą K.Budrys trikampį deglą su 8 tūkst. skylučių (tiek garbingų žmonių nešė Londono olimpinių žaidynių ugnį) dovanojo sportininkų namų muziejui, nors kolekcininkai už jį iškart po ceremonijos siūlė beveik 8 tūkst. svarų ir net pinigus parodė, tačiau K.Budrys nesusigundė.

Pirmieji miesto olimpiečiai

Sporto istorijos žinovas Algirdas Plungė teigė, kad pats pirmasis klaipėdietis, dalyvavęs olimpinėse žaidynėse, buvo Haris Šveminas.

Klaipėdos kraštas tik penktus metus buvo Lietuvos dalis, kai 22 metų atletas išvyko į Amsterdamo olimpiadą 1928 m.

Sprinteriui žaidynių startai buvo ne itin sėkmingi, H.Šveminas 200 m bėgimo rungtyje su kitais sportininkais tarp 62 dalyvių dalijosi 31–44 vietomis.

Tačiau Klaipėda olimpiečių gausa ir vėliau pasigirti negalėjo, be olimpinio čempiono krepšininko M.Paulausko (apie jį – vėliau), iš uostamiesčio pirmoji moteris, kuri išvyko į žaidynes, buvo ieties metikė Jadvyga Putinienė (Dunauskaitė).

Klaipėdietė debiutavo 1980 m. Maskvos olimpiadoje. Jos rezultatas buvo 11-as.

Auksinių dviratininkų kalvė

Klaipėdą drąsiai galima vadinti auksinių dviratininkų kalve. Vien olimpiadose per visą istoriją dalyvavo 18 uostamiesčio dviratininkų.

Iš visų sporto šakų tai gausiausias skaičius olimpiečių. 1988-ieji jiems buvo vieni sėkmingiausių.

Tada Seulo vasaros žaidynėse lietuviai paskutinį kartą gaubėsi raudona TSRS vėliava.

Šioje olimpiadoje du aukso medalius iškovojo laikinai Klaipėdoje gyvenęs Gintautas Umaras. Jis, Artūras Kasputis ir du rusai laimėjo 4 km komandų persekiojimo lenktynes, o individualiai G.Umaras buvo greičiausias 4 km asmeninėse persekiojimo lenktynėse.

Tad iš Pietų Korėjos į Klaipėdą buvo parvežti net trys aukso medaliai.

Galėjo būti ir vienu aukso medaliu daugiau, tačiau TSRS rinktinei vadovavę Rusijos treneriai lemiamoms varžyboms į komandą neįtraukė Gintauto brolio Mindaugo Umaro.

Tai buvo patys geriausi olimpiniai metai Klaipėdai, kai čia buvo parvežti net trys olimpiniai aukso medaliai.

"G.Umaras – vienintelis Lietuvos sportininkas, tose pačiose olimpinėse žaidynėse pelnęs du aukso medalius. Jį treniravo klaipėdietis treneris Narsutis Dumbauskas. G.Umaras čia treniravosi du olimpinius ciklus, manyčiau, jį galėtume vadinti Klaipėdos sportininku. Jau 1984 m. jo rezultatai buvo tokio lygio, kad jis gerino pasaulio rekordus, deja, Los Andželo olimpiadą Tarybų Sąjunga boikotavo ir G.Umaras joje nedalyvavo", – apgailestavo A.Plungė.

G.Umaras, baigęs aktyviai sportuoti, iš mūsų miesto išsikraustė ir olimpinius medalius išsivežė į Vilnių.

Išvykus G.Umarui, Klaipėda turi tik vieną olimpinį čempioną – Artūrą Kasputį, kuris taip pat pasitraukęs iš aktyviojo sporto, liko dirbti treneriu Prancūzijoje.

Olimpinį medalį išsipirko?

Negalima užmiršti ir vieno garsiausio Lietuvos krepšininko M.Paulausko.

Miuncheno olimpinių žaidynių čempionas (1972 m.) ir Meksiko žaidynių bronzos medalininkas (1968 m.) – neabejotina krepšinio legenda.

Šiuo metu praeityje garsus krepšininkas gyvena Šakiuose, tačiau tebejaučia sentimentus mūsų miestui, nes čia jis baigė tuometę K.Donelaičio vidurinę mokyklą, nors vėliau sportininkas gyvenimą susiejo su Kaunu.

Nuo 1992-ųjų, kai Lietuva savarankiškai varžosi olimpinėse žaidynėse, į Klaipėdą buvo parvežtas tik bronzos medalis, kurį Atlantos olimpinėse žaidynėse iškovojo nacionalinė vyrų krepšinio rinktinė.

Jai tuo metu atstovavo Klaipėdos "Neptūno" ekipoje žaidęs E.Žukauskas bei kiti uostamiestyje krepšinį išmokę žaisti olimpiniai prizininkai – R.Vaišvila, A.Karnišovas, S.Štombergas.

Pikantiška detalė. E.Žukauskas neilgai džiaugėsi olimpiniu medaliu. Jo bute apsilankę vagys nugvelbė garbingą apdovanojimą. Vėliau su vagimis buvo deramasi dėl išpirkos dydžio. Neoficialiais duomenimis, esą krepšininkui pavyko susigrąžinti medalį už 700 litų.

Atletai liko be laurų

Be dviratininkų ir krepšininkų olimpinių medalių Klaipėdai daugiau niekas nepelnė. Penkiakovininkas ir dviejų olimpiadų prizininkas Andrejus Zadneprovskis, augęs Klaipėdoje, veikiausiai su vaikystės miestu savęs nebesieja.

Tad jo nuopelnų savintis uostamiestis tarsi ir negalėtų.

Keturiose olimpiadose dalyvavo sunkiaatletis Ramūnas Vyšniauskas. Didžiausias jo pasiekimas – penkta vieta Atėnų olimpinėse varžybose (2004 m.).

Didelės viltys buvo dėtos į sprinterę Liną Grinčikaitę, tačiau ji irgi medalių nepelnė.

"L.Grinčikaitė Pekino olimpiadoje 100 m bėgime užėmė 14 vietą. Tačiau vien patekimas į pusfinalį tokio lygio varžybose yra labai aukštas pasiekimas. Londono olimpinėse žaidynėse ji užėmė 17 vietą, bet pasiekė aukščiausią savo rezultatą – 11,19 s. Taip buvo pagerintas Lietuvos suaugusiųjų rekordas. Šiemet jai nepavyko įvykdyti olimpinio normatyvo ir į Rio de Žaneirą Klaipėdą pasiuntė tik vienintelį sportininką sunkiaatletį Aurimą Didžbalį", – teigė A.Plungė.

Tad tikimybė sulaukti medalių iš šios olimpiados Klaipėda turi labai nedaug.

Į Rio olimpiadą išvažiavo dar viena klaipėdietė – trenerė Valentina Bagrijeva, ji pakviesta teisėjauti meninės gimnastikos varžybose.