Pirmieji mokymai vyko sausio 16-ąją, antrieji – sausio 18 d. Kitą savaitę jie tęsis.

Mokymus vedė biudžetinės įstaigos „Klaipėdos paplūdimiai“ direktoriaus pavaduotojas, gelbėtojų vadovas Aleksandras Siakki. Jis Klaipėdos apskrities vyriausiojo policijos komisariato pareigūnų grupėms pateikė teorinių žinių, kaip gelbėti skęstantį, panikos apimtą ar net sąmonę praradusį žmogų, nesukeliant pavojaus savo gyvybei ir sveikatai.

Teorines žinias pareigūnai įtvirtino ir praktiškai viename uostamiesčio baseine imituodami įvairias, realiai susiklostyti galinčias situacijas. Skelbiama, kad tokio pobūdžio mokymai bus rengiami kelis kartus, kad galimybę juos išklausyti turėtų visi į įvykius Klaipėdos apskrityje reaguojantys pareigūnai.

„Vasarą Nidoje skendo žmogus, gelbėjant jį dalyvavo ir policijos pareigūnai. Po to įvykio nusprendėme bendradarbiauti su policija ir jiems pravesti mokymus, kaip saugiai gelbėti skęstančius, jeigu toks atvejis atsitiktų“, – pasakojo A. Siakki.

Tokie mokymai vyko pirmą kartą. „Klaipėdos paplūdimiai“ svarsto pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su uostamiesčio pareigūnais.

Anot A. Siakki, mokymai ypač pravers vykdantiems reidus prie vandens telkinių.

A. Siakki taip pat veda įvairias pamokas apie skęstančiųjų gelbėjimą moksleiviams bei suaugusiesiems, jie į jį kreipiasi ne tik vasarą, bet ir žiemos sezonu.

„Klaipėdos paplūdimiai“ visada atviri pasiūlymams, kas nori, gali kreiptis. Jau daug metų vedame apie saugų elgesį vaikams ir mokyklose, ir vaikų vasaros stovyklose. Tai prevencinis, švietėjiškas darbas, kad nuo mažens jie saugiai elgtųsi prie vandens. Būna atvejų, kai skęsta žmogus, kitas ateina į pagalbą ir abu nuskęsta. Daugelis prisižiūrėję filmų mato vieną vaizdą, o realybėje viskas kitaip“, – sakė A. Siakki.

Pasak jo, vyrauja nuomonė, kad išgelbėti žmogų – lengva, bet mokymų neišklausęs žmogus gali lengvai suklysti ir pražudyti tiek skęstantįjį, tiek save.