Klaipėdos rajono mero Vaclovo Dačkausko sumanymas nupirkti ir Gargždų miestui padovanoti vietos tautodailininko kūrinį, menininkui kainavo penktadalį pensijos ir kompensaciją už šildymą.

Paveikslą nupirko miestui

Gargžduose gyvenantis 70-metis Juozas Ramanauskas savo parodos metu sulaukė dosnaus rajono mero V.Dačkausko pasiūlymo.

"Meras susidomėjo mano paveikslu ir nupirko jį už 2 tūkstančius litų. Valstybė atskaitė mokesčius, tad turėjau gauti 1400, tačiau bankui nusirėžus savo dalį, gavau 1387 litus", – pasakojo žinomas tautodailininkas.

Meras V.Dačkauskas tikino, kad Gargždų miesto gimtadienio proga buvo sumanyta įsigyti vieną šio žinomo tautodailininko kūrinį.

"Norėjome, kad tai būtų mūsų miestiečio kurtas darbas. Šį paveikslą pirkome iš mero fondo lėšų ir padovanojome miestui. Kiek žinau, jis turėtų kabėti Kultūros centre", – prisiminė rajono meras.

Norėjo pirkti televizorių

Parodoje pamalonintas rajono valdžios dėmesio J.Ramanauskas džiaugėsi, kad už gautus pinigus pirks televizorių.

"Turėjau seną, tačiau jis sugedo. Jau nebeapsimoka jo taisyti", – tikino menininkas.

Nedideliame bute gyvenančio tautodailininko kasdienybę blaško mirusios svainio motinos giminaičių paskolintas televizorius.

J.Ramanauskas tikino, kad tik po kurio laiko išgirdo šokiruojančią žinią – tautodailininko gautas honoraras smogė per kišenę. Pensininkui už parduotą kūrinį buvo nurėžta pensija.

"Gaunu 690 litų pensijos. Kai nuėjau pasiimti, paaiškėjo, kad jos negavau. Mane pasiuntė į "Sodrą". Čia mane patikino, kad gavau pajamų, todėl gausiu 120 litų mažesnę pensiją. Ir dar vieną mėnesį negausiu kompensacijos už šildymą", – bėdas pasakojo J.Ramanauskas.

Pensija už 7 darbo metus

Tautodailininkas tikino, kad po tokios žinios tą dieną jis nebegalėjo net teptuko į rankas paimti.

"Žinoma, kad skaudu buvo. Negražiai valstybė elgiasi", – apgailestavo pensininkas.

Gargždiškis prisipažino, kad visą gyvenimą dirbęs dailininku-apipavidalintoju, atkūrus nepriklausomybę labai ja džiaugėsi.

"Tačiau likau be darbo. Mano profesijos niekam nebereikėjo. O pensiją skaičiavo nuo 1984-ųjų iki 1994 metų. Po nepriklausomybės atgavimo man jau buvo 51-eri, iki pensijos dar trūko išdirbtų metų. Pensiją gaunu tik už septynerius darbo metus", – situaciją aiškino vyras.

Valstybės šventei – 100 darbų

Pernai minint Lietuvos vardo tūkstantmečio metines J.Ramanauskas nusprendė šiai datai sukurti 100 paveikslų. Valstybės garbei paminėti tautodailininkas tikino negailėjęs savų lėšų ir surengęs ne vieną parodą.

"Dabar jaučiuosi tikrai nekaip. Tuomet kurdamas šį paveikslų ciklą, paramos gavau tik iš rajono savivaldybės. Man buvo skirta 2 tūkst. litų", – pasakojo gargždiškis.

Vyras už šiuos pinigus sukūrė 13 paveikslų. Visus kitus nutapė savo lėšomis.

Klaipėdos rajono meras V.Dačkauskas pasijuto nepatogiai, iš žurnalistų išgirdęs, kad geri norai pensininkui atsirūgo.

"Labai nesmagu, tačiau ką padarysi, kad tokie mūsų įstatymai", – apgailestavo rajono galva.

Nutapė save prie šiukšlių

"Sodros" Klaipėdos skyriaus direktoriaus pavaduotoja Ingrida Kiaurakienė tikino, kad pastaruoju metu įstaiga nebesulaukia pasipiktinusių dirbančių pensininkų.

"Nuo šių metų sausio 1-osios draudžiamų pajamų turėjimas ar darbas savarankiškai turi įtakos mokant pensijas ar gaunant kompensacijas. Pagal šį įstatymą autorinis honoraras – draudžiamosios pajamos", – tikino I.Kiaurakienė.

Autorinius atlyginimus gaunantys pensininkai būna labiausiai šokiruoti, o nuolat dirbantys pensininkai jau puikiai žino, kiek pensijos procentų neteks.

Pats J.Ramanauskas prisipažino, kad yra sukūręs paveikslą, kuriame trys varguoliai prie šiukšlių krūvos jas kapsto šakėmis.

"Vienas personažų – ir aš. Kol dar būsiu gyvas, dar stengsiuosi tapyti. Kuriu valgio sąskaita, tačiau netapyti aš negaliu. Reikia dėkoti Andriui Kubiliui, kad pensininkui menininkui tokia dalia, kaip mano paveiksle", – kalbėjo vyras.

Verčia pardavinėti gatvėse

Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė Vida Šmitienė tikino, kad toks valstybės elgesys su pensinio amžiaus menininkais šiurpina ne vieną.

"Mūsų skyrius vienija 486 tautodailininkus. Po šių metų sausį priimtų įstatymų daugybė žinomų tautodailininkų, būdami garbaus amžiaus, priversti savo kūrinius pardavinėti gatvėje", – nuoskaudą liejo V.Šmitienė.

Anksčiau kūrinius parduodami galerijose ar parodų rūmuose menininkai oficialiai sumokėdavo mokesčius.

Priversti duoneliauti gatvėje įvairių mugių metu menininkai stengiasi kūrinius parduoti be jokių mokesčių valstybei.

"Sąjunga kitų pajamų neturi, kaip tik procentą nuo lėšų, gautų už parduotus kūrinius. Daugiau nei pusmetį jaučiame didžiulį kūrinių stygių. Žmonės nebeneša. Tiesiog bijo, kad neteks pensijos. Mes praradome daug kūrėjų", – kalbėjo V.Šmitienė.

Esą kūrinius lauko mugėse pardavinėjantys menininkai verčiami mokėti nemažus pinigus tokių renginių organizatoriams.

"Žmonės papuošia renginį, atneša savo darbus, o iš jų reikalaujama po 200 litų susimokėti", – kalbėjo V.Šmitienė.

Kalbėdama apie J.Ramanauską, moteris prisiminė, kad šis tautodailininkas yra žinomas menininkas ir ne kartą rengė savo parodas.

"Kurdamas paveikslų ciklą Lietuvos vardo tūkstantmečio paminėjimui, jis naudojo savo lėšas, eikvojo savo energiją. Žmogus juk gyvena tik iš pensijos. Tokia politika verčia žmones trauktis į pogrindį", – įžvelgė Tautodailininkų sąjungos Žemaitijos skyriaus pirmininkė.