„Sulaukėme signalo iš kurčiųjų bendruomenės, kad jie norėtų gestų kalbos vertimo tarybos posėdžiuose, ir suorganizavome. Kreipėmės į Lietuvių gestų kalbos vertimo centrą, suderinome technines galimybes. Pirmąkart gestų vertimas buvo atliekamas šiame posėdyje, bet tokia praktika bus taikoma ir toliau. Tai – neatlygintina paslauga, tik kainavo programinės įrangos įdiegimas“, – teigė A. Digrienė.

Per maždaug pustrečios valandos trukusį posėdį pasikeitė trys vertėjos, nėra taip paprasta versti į gestų kalbą.

Klaipėdos pedagoginės psichologinės tarnybos vadovė, surdopedagogė ir gestų kalbos mokytoja bei vertėja Ulijana Petraitienė patvirtino, kad vertėjauti nėra lengva, ypač oficialiuose renginiuose.

„Oficialios kalbos ar dokumentų vertimas yra sudėtingesnis. Yra žodžiai-gestai, yra žodžiai, kuriems gestas nėra pritaikytas, tada tenka pasitelkti abėcėlės kalbą ir lūpų išraiška transliuoti tą žodį. Labai svarbu, kad kurčiasis, žiūrėdamas posėdį, galėtų aiškiai suprasti, kas yra perteikiama. Visa informacija, kuri svarbi miesto žmonėms, taip pat yra aktuali ir klausos sutrikimų turintiems klaipėdiečiams. Labai gerai, kad toks vertimas atliekamas, nes ir kurčiųjų tarpe yra daug tokių, kurie domisi miesto gyvenimu“, – tvirtino U. Petraitienė.

Kol kas į gestų kalbą bus verčiami tik miesto tarybos posėdžiai, nes Gestų kalbos vertimo centro vertėjai teikia žmonėms paslaugas ir kitose institucijose.

Dienraščio duomenimis, Klaipėdoje veikiantis Gestų kalbos vertimo centras per metus suteikia apie 9 tūkst. paslaugų maždaug 500 žmonių.

Remiantis Lietuvos kurčiųjų draugijos informacija, 2022 m. Klaipėdos apskrityje gyveno 382 klausos negalią turintys asmenys, Lietuvoje – 2 437.