– Labai norėtume, kad Klaipėdos universitetas išlaikytų savo statusą. Viešojoje erdvėje girdime daug spekuliacijų šia tema. Kokia situacija yra dabar? Ar miestas kovoja, kad Klaipėdos universitetas universitetu ir išliktų?

– Mums yra žinoma, kad Lietuvos Respublikos Vyriausybė lapkričio 22 d. priėmė nutarimą, kuriame nurodyta, kad iki vasario 15 d. Klaipėdos universitetas turi pateikti veiksmų planą, skirtą šios aukštosios mokyklos veiklai optimizuoti. Jame turi būti numatyti ir Klaipėdos miesto savivaldybės, kitų regiono savivaldybių ir asocijuotų verslo struktūrų finansiniai bei kiti įsipareigojimai. Tai rimtas dokumentas, kuris leistų Klaipėdos universitetui ir toliau išlikti nepriklausomam. Beje, jei dokumentas bus patvirtintas, vienas tikslų – gauti papildomą finansavimą universitetui šiam planui įgyvendinti.

Prieš keletą dienų Klaipėdos valdžia ir universiteto vadovybė surengė pasitarimą. Kalbėjomės, kokius bendrus planus bei sąlyčio taškus miestas ir aukštoji mokykla gali numatyti ir vykdyti bendradarbiaudami. Uostamiesčio valdžiai pageidaujant ir Klaipėdos universiteto vadovybei neprieštaraujant, nuspręsta, kad šios aukštosios mokyklos taryboje bus ir miesto atstovų. Šiuo metu ją sudaro devyni asmenys, planuojama tarybą plėsti iki vienuolikos žmonių. Vienas jų ir būtų Klaipėdos savivaldybės atstovas. Tiek miestui, tiek universitetui tai labai svarbu – bendrai būtų valdomi aukštosios mokyklos finansai, iš karto derinamos tolimesnės bendradarbiavimo kryptys.

Viena tokių krypčių – geresnis universiteto laivo "Brabander" panaudojimas. Kadangi metų pabaigoje remontui į krantą iškeliama jachta "Lietuva", jos vietą ir galėtų užimti "Brabander".

Keliaudamas šis laivas pasaulyje garsintų ne tik universitetą, Klaipėdą, bet ir Lietuvą kaip jūrinę valstybę. Miestas savo ruožtu galėtų prie to prisidėti finansiškai.

Savivaldybė rengia ekonominės plėtros strategiją. Ji, kaip ir pats miestas, neįsivaizduojama be universiteto. Tad dar viena bendra kryptis – išsiaiškinti informacinių technologijų (IT) specialistų poreikį Klaipėdoje. Skaičiuojama, kad kasmet Lietuvoje reikia 2 000 šios srities darbuotojų, o visoje šalyje per metus jų paruošiama tik tūkstantis. Klaipėdoje – 40. Tad, išsiaiškinus poreikį, tokius specialistus galėtų rengti Klaipėdos universitetas. Tiesa, čia jau leistume pasireikšti verslui. Mat jo įsipareigojimų Vyriausybė savo nutarime taip pat pageidauja.

Dar viena kryptis – universitetinės gimnazijos įsteigimas Klaipėdoje. Universiteto atstovai jau yra apklausę keletą gimnazijų, dalis jų pareiškė norą tokį statusą įgyti.

Ir uostamiesčiui, ir Klaipėdos universitetui priimtini Botanikos sodo eksploatacijos pokyčiai. Šis objektas gyvuoja daugelį metų ir turi ne tik nemažą teritoriją, bet ir užsitarnautą vardą. Be to, sodas ribojasi su šalia esančiu dviračių taku. Tiesa, iš jo į sodą patekti negalima. Tad planuojame šį objektą paversti miesto Botanikos sodu.

Universiteto bendruomenė čia dirbtų kaip ir dirbusi, tačiau sodas taptų atviras miestiečiams. Tai tikrai ta vieta, kurioje laiką galima praleisti kitaip nei kituose Klaipėdos parkuose.

Bendradarbiavimo krypčių yra ir daugiau. Tad tikimės, kad miestui, verslui ir Klaipėdos universitetui bendrai surėmus pečius pavyks įtikinti Lietuvos Respublikos Vyriausybę, kad paruoštas priemonių planas yra tinkamas šiai aukštajai mokyklai išlaikyti universiteto statusą.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių ir vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau. Dienraščio "Klaipėda" pirmadienio numeryje rubrika pasirodo du kartus per mėnesį