„Kultūros vertybių registre šis valstybės saugomas objektas yra įvardijamas kaip Mokytojų seminarijos pastatas, kadangi minėtoji mokymo įstaiga jame veikė iki 1934 m. Lietuvių kalbos mokytojus anuomet rengusi seminarija ─ svarbus Klaipėdos krašto lietuvybės ugdymo židinys. Džiaugiamės kartu su Klaipėdos universitetu, kad 2017 m. Kultūros sostinės titulą perėmusi Klaipėda pasipuošė dar vienu sutvarkytu istoriniu pastatu“, ─ teigia Kultūros paveldo departamento prie Kultūros ministerijos direktorė Diana Varnaitė.
Buvusios Klaipėdos Mokytojų seminarijos fasadų tvarkybos (restauravimo) darbus finansavo Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos kartu su Klaipėdos universitetu. Per aštuonerius metus šiame kultūros paveldo objekte atlikta darbų už maždaug 1,67 mln. eurų (939 tūkst. Eur ─ KPD, 730 tūkst. Eur – Klaipėdos universiteto skirtos lėšos). Iš jų šiemet virš 91 tūkst. eurų skirta iš Kultūros paveldo departamento Paveldotvarkos programos, o Klaipėdos universitetas šiais metais prisidėjo apie 72 tūkst. eurų suma. Tvarkybos darbų užsakovas ─ VĮ „Lietuvos paminklai“, projekto vadovas ─ Juozapas Tilvikas (UAB „Klaipėdos projektas“). Darbus vykdė UAB „Pamario restauratorius“.
Pasak VĮ „Lietuvos paminklai“ projekto administravimo ir techninės priežiūros vadovo Zigmo Arcišausko, buvusios Mokytojų seminarijos pastatas yra didelis ir labai sudėtingos planinės struktūros, todėl darbai objekte buvo vykdomi dalimis. Šiemet sutvarkyta dalis Šiaurinio ir Vakarinio fasadų, pakeičiant medinius arkinius langus naujais, pagamintais pagal analogus, taip pat atlikti šių fasadų raudonų plytų mūro restauravimo darbai. Kaip ir ankstesniais metais, vykdyti nuogrindos aplink pastatą atkūrimo darbai iš lauko akmenų. Projekto metu anksčiau buvo atlikti analogiški tvarkybos darbai kituose fasaduose. Be to, restauruoti aktų salės langų vitražai, medinės lauko durys bei atkurti lauko granito laiptai.
„Vykdant šio kultūros paveldo objekto fasadų tvarkybos darbus, mus nustebino netikėtas atradimas. Pagrindinio Klaipėdos universiteto Pedagogikos fakulteto pastato fasado frontone surasta niša su herbu, kuriame pavaizduotas Prūsijos simbolis ─ erelis. Apačioje po arkiniu langu matomas užrašas vokiečių kalba, kurį išvertę perskaitome „Karališkoji mokytojų seminarija“. Vėliau herbas ir užrašas buvo užtinkuoti. Šių tvarkybos darbų projekto metu užrašas restauruotas, o metalinės raidės ─ atkurtos“, ─ sako Kultūros paveldo departamento Klaipėdos skyriaus vyr. valst. inspektorius Laisvūnas Kavaliauskas.
1905-1908 m. miesto lėšomis statytas Mokytojų seminarijos pastatas iš išorės yra neogotikos stiliaus. Raudonos plytos, aukštas status seminarijos stogas, laiptuoti frontonai su stoglangiais ir smailiaarkės nišos liudija ryškią neogotikos įtaką pastato fasadams. Pastatas tuo metu buvo labai modernus, po vienu stogu talpinęs mokomąsias, gyvenamąsias ir pagalbines patalpas. Buvusios seminarijos viduje matyti jugendo stiliaus atsindžiai. Seminarijos kompleksą sudaro du kampu sujungti korpusai, ─ “L” formos plano statinys susideda iš kelių skirtingų tūrių, “perstumtų” vienas kito atžvilgiu.
XX a. pasikeitus mokyklų aplinkai bei planinei struktūrai, pradėta laužyti amžius nusistovėjusią kompoziciją. „Buvo ieškoma patogumo , glaudesnio ryšio tarp vidaus patalpų, tarp vidaus ir išorės. Senosios stilistinės ir naujo planavimo tendencijos išryškėjo mokytojų seminarijos pastate. Po vienu stogu atsidūrė mokomosios, gyvenamosios ir pagalbinės patalpos. Šiame pastate iš viso buvo apie tris šimtus kambarių“, ─ rašo Jonas Tatoris knygoje "Senoji Klaipėda".
Naujausi komentarai