Su MSC konteinerinės laivybos kompanijos atėjimu į Klaipėdą vienintelis Lietuvos uostas pretenduoja tapti Baltijos jūros konteinerių paskirstymo centru, ir tai sulaukia nedviprasmiškos konkurentų reakcijos.

Citatos dėl lojalumo

Konteinerių paskirstymo centro (HUB-o) sukūrimas iš esmės griautų dabar nusistovėjusią tvarką, kai konteinerių skirstymo centrai yra Šiaurės jūros regione, o į Baltiją iš jų driekiasi konteinerinės fiderinės linijos.

2013 metais 9,3 mln. TEU konteinerių krovęs Hamburgo uostas nenorėtų Baltijoje prarasti nė vieno fiderinio taško.
Hamburgo uosto rinkodaros specialistė Marina Rimpo Baltijos jūros regione pristatinėja vadinamąjį "Gintarinio kranto logistikos" projektą, pagal kurį Hamburgo uostas linijinės laivybos paslaugų atžvilgiu susiejamas su Baltijos jūros uostais.

Pristatymuose cituojamas buvęs Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Eugenijus Gentvilas. Jis teigiantis, esą "mes esame susiję su "Gintarinio kranto logistika" ir norime mokytis iš projekto partnerių plėtoti mūsų tinklo ryšius".

Panašiai kalba ir kažkoks Baltarusijos valstybinio universiteto Logistikos departamento Verslo ir vadybos technologijų vadovas Anatolijus Molokovičius. Jis teigia, neva "Gintarinio kranto logistikos" projekto uždavinys yra paversti Baltarusiją patrauklesnę visiems užsienio vežėjams.

Projekto dalis

Dabartinis Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus aiškino, kad mūsų uosto tikslas yra aiškus – tapti Baltijos jūros regiono konteinerių paskirstymo centru. "Klaipėdos Smeltė" iš esmės jau žengia į tokią fazę, kai tarpkontinentiniais laivais į Klaipėdą atplukdyti konteineriai bus iškraunami, o po to vėl kraunami į mažesnius laivus ir išplukdomi į kitus Baltijos jūros uostus.

Pagal tokią schemą konteineriai, kurie plaukia į Baltijos regioną, aplenktų didžiuosius Šiaurės jūros uostus – Hamburgą, Bremenhafeną ir kitus.

Todėl Hamburgo uostas lyg ir formuoja įvaizdį, kad nieko nevyksta – tiek Klaipėda, tiek kiti Baltijos jūros uostai tebėra jos veiklos dalis. Ir tokia dalimi neva išliksiantys ateityje, nes yra susieti "Gintarinio kranto logistikos" projektu.

Pristatoma, kad iš Hamburgo į Rusiją yra 32, Lenkiją – 18, į Lietuvą – 13, į Latviją - 9, į Estiją – 7 konteinerinės linijos. Taip pat teigiama, kad Baltijos jūros regionas yra vienas sparčiausiai besivystančių regionų. Palyginus 2012 ir 2013 metus, bendras konteinerių augimas šiame regione sudarė 10,1 proc. ir buvo didžiausias.

Sutapatinami su rusais

Viskas būtų lyg ir gerai, jei, siekdamas savo tikslų, tiksliau – pristatydama Hamburgo uostą, jo komercijos struktūros neoperuotų senstelėjusiais duomenimis, pateikdamos juos, kaip 2014 metų realybės atspindį.

Užkliūva tai, kad Hamburgo uosto administracija kalba kitų Baltijos jūros regiono uostų vardu, pristatydama juos tarsi Hamburgo uosto provinciją.

Kartu metamas ir technologinis šešėlis ant Baltijos uostų. Čia neva klesti biurokratija, „šešėlis“, trūksta logistikos centrų pajėgumų.

Neva dalyvaujant "Gintarinio kranto logistika" projekte visos tos problemos lyg ir pašalinamos ar bent jau sušvelninamos.

Galbūt tokiuose teiginiuose dalies tiesos ir yra. Tačiau Lietuva suplakama į vieną krūvą su Rusija, Baltarusija.
Taip tarsi bandoma įteigti, kad nei Klaipėdos, nei kiti Baltijos jūros regiono uostai nesugebės dirbti savarankiškai, tai yra – jie negalėsiantys būti konteinerių paskirstymo centrais.