Sirijos ir Rusijos pėdsakas

Kai Lietuvos premjerė Ingrida Šimonytė per Vyriausybės valandą Seime pasakė, kad su Maltos vėliava plaukiantis krovininis laivas „Ruby“ į Klaipėdos uostą su pavojingu 20 tonų salietros kroviniu nebus įleistas, atrodė, kad visas nerimas dėl jo išsisklaidė.

Ugnį šioje istorijoje įplieskė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto generalinis direktorius Algis Latakas. Jis komentavo, kad laivas gali būti priimtas į Klaipėdos uostą remontui, bet salietros krovinį turės išsikrauti kokiame nors kitame uoste.

Iki šiol nežinoma, bent jau oficialiai neskelbta, kokiame uoste iš „Ruby“ bus iškrauta salietra.

Didelis nerimas dėl šio laivo kilo rugsėjo 19 d., kai Danijos žiniasklaida pranešė, kad laivas „Ruby“ per Danijos sąsiaurius plauks į Klaipėdos uostą. Buvo netgi pateikta plaukimo schema.

Danai akcentavo, jog į laivą pakrauta 20 tūkst. tonų amonio nitrato (salietros). Tai neva net septynis kartus daugiau nei šio junginio 2020 m. sprogo Libano Beiruto uoste (15 mlrd. JAV dolerių nuostolis).

Taip pat danai akcentavo ir tai, kad įgula nėra pasirengusi valdyti šį laivą. Buvo nustatyta, kad kai kurie įgulos nariai neturi tinkamų licencijų.

Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad nors laivas „Ruby“ plaukioja su Maltos vėliava, jo operatorė yra kompanija iš Sirijos, o pavojingas krovinys, kaip minėta, – rusiškas.

Realybė: praėjusią savaitę buvo piešiamas toks laivo „Ruby“ maršrutas į Klaipėdos uostą, tačiau pastarosiomis dienomis situacija pakito. / „Marinetraffic.com“ nuotr.

Laive – rimti trūkumai

Danijos žiniasklaidoje išreikštą nerimą dėl pažeisto laivo su salietra išplatino ir Lenkijos jūrinės žiniasklaidos portalai.

Paskaičius Danijos ir Lenkijos informaciją dėl laivo „Ruby“ susidarė įspūdis, kad Klaipėda, nepaisant didžiulio pavojaus, vis tiek esą rengiasi priimti laivą, kuris neva net gali būti rusų ir sirų hibridinio karo projektas. Bent jau tokią versiją kėlė Danijos žiniasklaidos atstovai.

Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad dėl laivo „Ruby“ Lietuvoje kilo tarsi tarnybų krizė, kai niekas negalėjo pasakyti, priims ar nepriims šį laivą į Klaipėdos uostą.

Kol galiausiai ir Lietuvos žiniasklaidos spaudžiama premjerė I. Šimonytė pasakė, kad šio laivo į Klaipėdos uostą nepriims. Nepaisant to, praėjus po šio pasakymo maždaug savaitei, laivas „Ruby“ rengėsi plaukti į Lietuvą.

Danijos tarnybos stebėjosi, kaip Lietuva galėjo į Baltijos jūros erdvę pasikviesti tokį pavojingą laivą.

Į laivą „Ruby“ salietra buvo pakrauta Rusijos Kandalakšos uoste ir turėjo būti gabenama į Ispanijos Las Palmo uostą Maljorkos saloje. Plaukdamas iš Kandalakšos uosto Murmansko srityje laivas užplaukė ant seklumos ir buvo apgadintas.

Vizualiai buvo nustatyta, kad laivo korpuse yra net keli įtrūkimai. Buvo nustatyti sraigto ir vairo pažeidimai. Konstatuota, kad toliau laivas gali plaukti tik su vilkiku.

Nepaisant to, jis sugebėjo atplaukti iki Norvegijos Trumsės uosto. Į jį įleistas nebuvo. Laivas kurį laiką stovėjo išoriniame reide. Aplink jį buvo sukurta 500 m apsaugos zona.

Jau nuo pat pradžių buvo aišku, kad dėl laivo „Ruby“ Lietuvoje kilo tarsi tarnybų krizė, kai niekas negalėjo pasakyti, priims ar nepriims šį laivą į Klaipėdos uostą.

Įgula tarsi suvedžiota

Klaipėdos uoste laivą „Ruby“ remontuoti planavo priimti Vakarų laivų gamykla. Šioje bendrovėje jis būtų buvęs remontuojamas, jei salietrą iš jo būtų iškrovę Klaipėdos uoste.

Vakarų laivų gamyklos generalinis direktorius Arnoldas Šileika viešai patvirtino, kad po to, kai Lietuvos premjerė neleido iš laivo iškrauti salietrą Klaipėdos uoste, remontininkų ryšys su laivo operatoriais nutrūkęs.

Apie tai, kad laivo „Ruby“ neplanuojama priimti Klaipėdos uoste, tikino ir Klaipėdos valstybinės jūrų uosto direkcijos vadovybė.

Nepaisant to, „Marinetraffic.com“ pateiktame laivo „Ruby“ plaukimo maršrute buvo nurodyta, kad jis iš Norvegijos jūros plaukia į Klaipėdos uostą. Taip pat skelbta, kad Klaipėdos uoste jis turėtų būti rugsėjo 23 d.

Naujausiais duomenimis, „Ruby“ pakeitė kursą ir pasuko į Marsašloko uostą Maltoje, kurį turėtų pasiekti spalio 8-osios vakare.