Kinta krovinių rūšių svoris

Iš visų rytinės Baltijos regiono uostų Klaipėda išlieka vienintelis, kur krova šiemet augo tiek sausį, tiek vasarį. Klaipėdos uosto krova yra gerokai didesnė už visus Latvijos uostus kartu sudėjus.

Vasarį Klaipėdos uostas krovė 3 mln. 685 tūkst. tonų. Tai buvo 8,4 proc. daugiau nei pernai. Vasarį išryškėjo tendencija, kuri galbūt susijusi su baltarusiškais naftos produktais. Skystųjų krovinių krova vasarį buvo 144 tūkst. tonų, arba net 22,6 proc., mažesnė nei pernai vasarį. Tačiau net 26,1 proc. vasarį augo birių krovinių krova. Jų iš viso krauta 1 mln. 943 tūkst. tonų.

Smarkiai išaugusi birių krovinių krova per du mėnesius Klaipėdos uoste leido išlaikyti net 10,6 proc. krovos augimą. Per du mėnesius iš viso krauta 7 mln. 507 tūkst. tonų krovinių. Iš jų apie pusę (3 mln. 769 tūkst. tonų) sudarė birūs kroviniai. Tarp jų yra ne vien baltarusių trąšos, bet ir lietuviškos trąšos, birūs žemės ūkio produktai (grūdai).

Tai yra nauja tendencija – Klaipėdos uoste pradeda labiau dominuoti vienos rūšies kroviniai, šiuo atveju birūs. Anksčiau skystų, birių ir generalinių krovinių dalys uoste būdavo beveik panašios.

Tęsiasi kritimas Latvijoje

Ir toliau mažėja Latvijos uostų krova. Po ryškaus praėjusių metų kritimo atrodė, kad jau nebėra kur kristi.

Rygos uostas per du mėnesius krovė 3,42 mln. tonų krovinių. Tai 14,6 proc. mažiau nei pernai. Sausį nebuvo vienos tonos anglių, vasarį pakrautas vos vienas laivas – 70 tūkst. tonų.

Mažiau krauta beveik visų rūšių krovinių, išskyrus naftos produktus (+3,8 proc.), medieną (+12 proc.) ir grūdus (+79 proc.). Grūdų šiemet iš viso krauta 561 tūkst. tonų ir jie tampa vienu svarbiausių Rygos uosto krovinių.

Rygos uoste stebina tai, kad padaugėjo naftos produktų, kai regione jų mažėjo. Gali būti, kad dėl politinių niuansų Baltarusijai atsisakius krauti naftos produktus per Klaipėdos uostą, jie vasarį keliavo į Latvijos uostus. Iš Latvijos uostų Baltarusija neplanuoja iškelti naftos produktų, kaip tai padarė iš Klaipėdos uosto nuo kovo perkeldama juos į Rusijos uostus.

Rygos uoste šiemet net 19,9 proc. mažiau kraunama ir konteinerių, skaičiuojant pagal TEU. Konteinerių krovos mažėjimo tendencija išlieka visame Baltijos jūros regione, nes dėl pandemijos mažėjo vartojimas.

Ventspilio uoste šiemet per du mėnesius krauta 2,25 mln. tonų. Tai 16 proc. mažiau nei pernai per tą patį laiką.

Krizės įtaka Ukrainoje ir Rusijoje

Dar daugiau nei Latvijoje šiemet per pirmuosius du mėnesius krova krito Ukrainos uostuose. Iš viso krauta 20,58 mln. tonų. Tai net 24,1 proc. mažiau nei pernai.

Lėmė ne tranzitas, o pačios Ukrainos eksportas. Jis sumažėjo 23 proc. Eksportas šiemet siekė net 16,14 mln. tonų.

27 proc. iki 3 mln. tonų sumažėjo ir Ukrainos importas. Tai parodo, kokią įtaką kai kurioms valstybėms daro pandemijos sukelta krizė.

Krizę pajuto ir Rusijos uostai. Bendra visų Rusijos uostų krova šiemet yra 3,2 proc. mažesnė. Iš viso per du mėnesius krauta 128 mln. tonų.

Dar didesnis, net 9,4 proc., kritimas yra Rusijos Baltijos jūros baseino uostuose. Iš viso krauta 39 mln. tonų. Tokį kritimą labiausiai lėmė nafta ir jos produktai. Jų krauta 21,3 mln. tonų,arba 19,8 proc., mažiau nei pernai. Pagrindiniame Rusijos Baltijos regiono naftos krovos uoste Primorske kritimas – net 25 proc. Didžiausiame šio regiono uoste Ust Lugoje krova mažesnė 5,2 proc. Iš viso krauta 16,9 proc. Regione iš Rusijos uostų praėjusių metų krovą beveik išlaiko tik Sankt Peterburgo uostas. Jis krovė 9,2 mln. tonų. Tai 0,7 proc. mažiau nei pernai.

Arčiausiai Klaipėdos esančio Rusijos Kaliningrado uosto krova per du mėnesius siekė 1,581 mln. tonų, arba 7,7 proc., mažiau nei pernai.