"Transhipmentas" Klaipėdoje veikia

Klaipėdos uostas pirmą kartą istorijoje perkopė vieno milijono TEU konteinerių krovą. Tokiu rodikliu šiemet gali pasigirti tik Gdansko uostas. Iš milijonierių sąrašo šiemet iškrito daugelį metų 1–2 mln. TEU konteinerių krovęs Rusijos Sankt Peterburgo uostas.

"Šiemet krautas rekordinis 1 mln. TEU krovinių kiekis konteineriuose įrodo, kad jėgos, galimybių, idėjų, kaip srautą iš rytų pakeisti srautu iš jūros į Klaipėdą ir iš Klaipėdos atgal į jūrą, mes tikrai turime", – sakė Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.

Kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka. Privaloma orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu-krovinių paskirstymo centru.

Kad krova Klaipėdos uoste augtų, vien tik Lietuvos ekonomikos nepakanka. Privaloma orientuotis į aplinkines rinkas, būti uostu-krovinių paskirstymo centru.

Drąsiai galima teigti, kad pasiekęs 1 mln. TEU krovinių Klaipėdos uostas tokiu centru tapo. Vadinamasis "transhipmentas", arba konteinerinių krovinių paskirstymas, Klaipėdos uoste akivaizdžiai veikia.

Konteinerių krova Klaipėdos uoste šiemet, palyginti su 2021 m., išaugo apie 60 proc. Rezultatas fenomenalus, ypač įvertinus tai, kad bendra krovinių konteineriuose krova tarp rytinės Baltijos pakrantės uostų, įskaitant ir Rusijos uostus, per 2022 m. sumažėjo net 27 proc.

Ši krova labiausiai kaip tik ir sumenko Rusijos Sankt Peterburgo, Kaliningrado ir Ust Lugos uostuose.

Planas: Klaipėdos uosto misija – būti Baltijos jūros konteinerių krovinių paskirstymo centru. KVJUD nuotr.

Sąlyginiai uosto HUB-ai

Iki šiol, kalbant apie Klaipėdos uostą, vienintelis akivaizdus krovinių paskirstymo centras buvo minima konteinerių krovos veikla. Tai buvo akivaizdu, nes dideli laivai atplaukia, iškrauna konteinerius Klaipėdos uoste, kur jie kraunami į mažesnius laivus ir plukdomi į kitus Baltijos jūros uostus.

Panašiai buvo ir su tuščių konteinerių surinkimu. Jie, surinkti iš kitų Baltijos jūros uostų, būdavo laikomi Klaipėdoje. Po to kraunami į didelius konteinervežius ir išgabenami.

Tam tikra prasme Klaipėdos uostą HUB-iniu arba paskirstymo centru galima laikyti ir dėl jūrinių keltų linijų veiklos. Į Klaipėdos uostą yra mažiausiai trys jūrų keltų linijos. Jomis gabenami kroviniai nenusėda vien Lietuvoje, bet sausumos transportu išvežiojami į Latviją, Estiją, Lenkiją ar Ukrainą.

HUB-ine Klaipėdos uosto veikla galima laikyti ir grūdų krovą, nes jie į Klaipėdos uostą atkeliauja ne tik iš Lietuvos ūkininkų laukų, bet ir iš Latvijos, Lenkijos ar netgi Ukrainos.

Savotišku krovinių paskirstymo centru yra ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Per jį iškrautos dujos pasiekia vartotojus ne tik Lietuvoje, bet ir Latvijoje, Estijoje, Lenkijoje.

Realybė: Klaipėdos SGD tapo vieta, per kurią atkeliauja suskystintos gamtinės dujos į Lietuvą, Latviją, Estiją ir netgi Lenkiją. KVJUD nuotr.

Eksportą keičia importas

Šie pavyzdžiai rodo, kad sunkios geopolitinės situacijos sąlygomis, kai kroviniai persiorientuoja, tikri ar išvestiniai Klaipėdos uosto HUB-iniai kroviniai išlaiko jo krovą palyginti neblogo lygio.

Klaipėdos uostas gali sėkmingai krauti ne tik skirtingus krovinius, bet ir dirbti skirtingomis kryptimis.

Jau minėta, kad konteinerių krova augo net 60 proc. Įspūdingai, net 17 proc., augo ir Klaipėdos suskystintų gamtinių dujų krova.

Dėl blogesnio 2021 m. derliaus kiek kuklesnė grūdų krova. Sankcijos Rusijos ir Baltarusijos valstybėms padarė įtaką ir jūrų keltų krovai. Tačiau šios sritys yra tos, kurios greitai gali atsigauti.

Pavyzdžiui, jūrų keltų krovos augimui įtaką gali padaryti didėjančio importo krovinių kiekiai.

"Klaipėdos uostas gali sėkmingai krauti ne tik skirtingus krovinius, bet ir dirbti skirtingomis kryptimis. Tai didelis privalumas ir matome, kad importas didėja, Klaipėdos uostas iš eksporto, iš tranzito uosto tampa importo uostu. Terminalai, kurie anksčiau apdorodavo krovinius, skirtus eksportui, įdėdami palyginti nedaug pastangų, dabar koncentruojasi į importą. Klaipėdos uoste krova yra labai diversifikuota – kraunami beveik visi galimi krauti kroviniai, tai taip pat prisideda kompensuojant krovos praradimus", – tikino Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas.