Klaipėdos uostas aukščiausios instancijos teismuose tebesilaižo 2009–2012 metų laikotarpio, kai Uosto direkcijai vadovavo Eugenijus Gentvilas, žaizdas.

Milijoniniai reikalavimai mąžta

Šiuo metu įvairiuose teismuose nagrinėjama apie 20 bylų, kur ieškovė ar atsakovė yra Uosto direkcija.

„Kai aš 2013 vasarį atėjau į direkciją, joje buvo net 45 įvairūs teisminiai ginčai. Mes manome, kad ir 20 bylų yra per didelis negatyvas valstybės įmonei. Ne bylos, o laiku atlikti infrastruktūros vystymo darbai yra pagrindinis Uosto direkcijos veiklos efektyvumo rodiklis“, – pastebėjo Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus.

2013 metais iš direkcijos per teismus buvo reikalaujama sumokėti per 40 mln. litų. 2014 metų pabaigoje tie reikalavimai sumažėjo iki 20 mln. litų.

Uosto direkcijos teisės departamento direktorius Linas Rudys minėjo konkrečią bylą, kai Uosto direkcijos iniciatyva buvo nutraukta žemės nuomos sutartis su „Klaipėdos hidrotechnika“.

„Nutrauktos sutarties byla dėl žemės nuomos su „Klaipėdos hidrotechnika“ užbaigta. Yra galutinis Aukščiausiojo Teismo sprendimas. Pripažinta, kad Uosto direkcija visus veiksmus atliko tinkamai. Taip užkirstas kelias iš to kildintiems galimų nuostolių reikalavimams“, – aiškino L.Rudys.

Priteistos ir baudos, ir palūkanos

Tačiau ne visi ginčai su „Klaipėdos hidrotechnika“ baigti taip sėkmingai Uosto direkcijai.

Ne direkcijos naudai vyksta ginčas dėl nutrauktų 90–96 krantinių statybos. „Klaipėdos hidrotechnika“ ir „Josef Mobius“ buvo pateikusios bendrą apie 20 mln. litų ieškinį, įskaičiuojant baudas ir delspinigius. Iš Uosto direkcijos priteista mokėti apie 10 mln. litų statybininkams. Apie pusė šios sumos – baudos ir palūkanos.

Byla nėra baigta. Uosto direkcija Aukščiausiajame Teisme ginčija baudų ir palūkanų dydžius.

Bylų, kurios vyksta ne Uosto direkcijos naudai, yra ir daugiau. Šiuo metu visiškai baigta byla dėl 62 krantinės rekonstrukcijos. Iš Uosto direkcijos bendrovei „Hidrostatyba“ priteista sumokėti apie 200 tūkst. litų už papildomus darbus ir dar apie 20 tūkst. litų palūkanų.

Dar vyksta panašios bylos su rangovais ne tik dėl jau minėtų 90–96 krantinių, bet ir dėl 135–136 krantinių palo, 26 krantinės pirso statybos.

Dėl 90–96 krantinių statybos yra dar viena byla su „Vėtrūna“. Už nutrauktus darbus iš Uosto direkcijos reikalauta per tris milijonus litų. Yra Apeliacinio teismo sprendimas, kad Uosto direkcija procedūrą atliko tinkamai, bet pateiktas „Vėtrūnos“ protestas.

Atskira byla dėl uosto įplaukos kanalo gilinimo su danų kompanija „Rohde Nielsen“, kur ieškinių sumos – taip pat milijoninės.

Ieškos kaltininkų?

Planavusi sumažintų bylų teismuose 2014-aisiais ir tai įvykdžiusi, Uosto direkcija 2015 metams taip pat iškėlė sau tikslą mažinti bylų.

Dauguma jų yra su uosto rangovais. Į rangovus uoste buvo ypatingas požiūris.

„Vykstant uosto rekonstrukcijoms, būna ginčų, nes Uosto direkcijai kaip valstybės įmonei yra apribota manevro laisvė. Tačiau galima rasti ir kitokių formų, kaip spręsti konfliktus. Kito sutarčių formos. Rangovus norime matyti kaip partnerius, o ne kaip priešus – jei dirbsi su priešais, turėsi krūvas bylų“, – svarstė A.Vaitkus.

2015 metais Uosto direkcijos teisininkams yra iškeltas tikslas sulaukti iš teismų kuo palankesnių sprendimų, siekti, kad būtų priteista kuo mažiau baudų ir palūkanų. Jau dabar aišku, kad visiškai baudų ir palūkanų išvengti nepavyks.

L.Rudžio teigimu, Uosto direkcija apsidraudusi dėl galimų neteisingų sprendimų. Todėl nuostolius dėl pralaimėtų bylų bus siekiama dengti iš draudimo arba tiesiogiai iš kaltų asmenų, jei tokie bus nustatyti.

Ar tai reiškia, kad uoste prasidės kaltųjų paieškos?

„Ką ir kaip turės išieškoti direkcija, reglamentuos teisės aktai, o ne mūsų nuomonė. Norime to ar ne, privalėsime atlikti vienus ar kitus veiksmus. Jei žalą padarysime, privalėsime ją išieškoti“, – teigė A.Vaitkus.

Statybininkai gudrauja

Ankstesniais metais Uosto direkcijoje būdavo daugiau bylų dėl viešųjų pirkimų. Dabar jų beveik neliko, nors per 2014 metus vykdyta apie tūkstantis viešųjų pirkimų.

Pernai per visus pirkimus buvo vos vienas ginčas. Jį Uosto direkcija laimėjo. Iš buvusių uosto hidrostatybos specialistų suburta bendrovė „Borta“ ginčijo konkurso sąlygas.

„Pastebėjome, kad dvi bendrovės – viena patyrusi, kita ne – sudaro jungtinės veiklos sutartį, o laimėjus konkursą beveik visus darbus atlieka ta kompanija, kuri neturi patirties. Todėl pakeitėme sąlygas ir nustatėme, kad nepatyrusi kompanija turi atlikti darbus tokia dalimi, kokia yra jos patirtis“, – tikino L.Rudys.

„Nėra paprasta įvertinti kompanijos patirtį. Naudojamasi įvairių kompanijos rodiklių skaičių moduliu. Mūsų taktika buvo, kad į uostą ateitų ne tarpininkai, o patyrusios kompanijos, kurios turi įrangą, gerą praktiką ir moka ja naudotis“, – tvirtino A.Vaitkus. Jis džiaugėsi, kad teisme pavyko apginti tokį vertinimo kriterijų.

Teigiamą 2014 metų viešųjų pirkimų tendenciją pastebėjo Uosto direkcijos infrastruktūros direktorius Algirdas Kamarauskas. Dėl viešųjų pirkimų procedūrų gerokai krito rangos darbų kainos imant nuo jų skaičiuojamosios vertės.

Labiausiai sumažinta viaduko statybos iš „Klaipėdos Smeltės“ į „Progreso“ teritoriją kainą – apie 40 proc.

Ginčai su darbuotojais

Kita 2014 metų tendencija – dar vis vykę teismai su buvusiais Uosto direkcijos darbuotojais.

„Keliu klausimą, ar kai kurie žmonės buvo pagrįstai atleisti? Ar tai buvo jų kaltė. Reikėjo labiau gilintis ne į tai, kad Jonas ar Petras pavogė kanistrą dyzelino. Reikėjo geriau organizuoti darbą, kad to nebūtų. Mes tai įrodėme praktikoje. Uosto kapitono tarnyba su locmanais pateikė ir įgyvendino schemą, kuri leido degalus sutaupyti dvigubai“, – teigė A.Vaitkus.

Iš tų, kurie buvo kad ir netiesiogiai siejami su „kanistro vagyste“ ir atleisti, nepanoro per teismus sugrįžti į darbą Uosto direkcijoje.

Tačiau ginčai su buvusiais atleistais darbuotojais tebevyksta. Aukščiausiajame Teisme yra byla dėl buvusios Uosto direkcijos juristo Vaido Batūros atleidimo. Laikinai sustabdytas teismo procesas dėl buvusio direkcijos darbuotojo Artūro Jociaus atleidimo – laukiama kitos bylos baigties.