Pigiausios nakvynės pajūryje ištroškę poilsiautojai veržte veržiasi į įvairaus plauko kempingus, turistines poilsiavietes ir stovyklavietes. Palangos savivaldybėje nėra oficialiai registruota nė vieno kempingo, tačiau realiai čia veikia kelios dešimtys tokių poilsiaviečių.

Poilsis – be dušo

Pasivaikščiojus Palangos prieigose, iš tiesų akį traukia ne vienas kempingu virtęs privatus sklypas.
Kunigiškėse esanti Užkanavės gatvė tiesiog mirga nuo skelbimų, kuriuose kviečiama užsukti į tokias stovyklavietes.

Nors internete tokiuose privačiuose sklypuose įkurti kempingai reklamuojami kaip patogumus turinčios poilsiavietės, kai kurių jų siūlomos paslaugos poilsiautojams turėtų kelti šypseną.

Dienraščio "Klaipėda" žurnalistai patys užfiksavo vaizdą, kaip karštą vidurdienį poilsiautojų porelė mėgino praustis vienas ant kito pildami vandenį iš 5 litrų plastikinės talpos.
Lauko dušą turėjusi atstoti medinė užtvara privatumą saugojo tik iš vienos pusės. Iš kitos – nuogus poilsiautojų kūnus nuo aplinkinių akių slėpė tik padžiūvusi gyvatvorė.

"Jie reklamuojasi, kad gali pasiūlyti praustuves, dušus, virtuvėlę ir net belaidžio interneto paslaugas", – apie verslininkų pasiūlą pasakojo Palangos turizmo informacijos centro direktoriaus pavaduotoja Egidija Smilingienė.

Apstu nelegalių kempingų

"Oficialus kempingas dar tik yra statomas pagal savivaldybės patvirtintą projektą. Tačiau jis dar neveikia. O visi kiti, kurie siūlo paslaugas, faktiškai yra nelegalūs. Žmonės sugalvojo aptverti savo kiemą tvora ir tvirtina, jog tai yra kempingas", – teigė E.Smilingienė.

Direktoriaus pavaduotoja svarstė, kad veikiausiai tokių privačių sklypų savininkai yra įsigiję tik verslo liudijimą verstis viena ar kita veikla arba siūlyti kokias nors paslaugas.

"Tačiau oficialiai norint įkurti kempingą privalu gauti sertifikatus iš Valstybinio turizmo departamento. Jie turi atitikti kempingų klasifikavimo reikalavimus", – tvarką aiškino Palangos turizmo centro atstovė.

Aukščiausias kempingo įvertinimas žymimas 4 žvaigždutėmis, o žemiausias – 1 žvaigždute.
Kempingas gali teikti ir reklamuoti savo apgyvendinimo paslaugas tik tada, kai atitinka Turizmo įstatymo reikalavimus, turi galiojančius dokumentus dėl atitinkamų higienos normų ir kitais teisės aktais nustatytų reikalavimų įvykdymo.

Kempingo apgyvendinimo paslaugų teikėjas taip pat turi laikytis savivaldybės nustatytų reikalavimų, susijusių su vandens tiekimu ir kanalizacija, atliekų tvarkymu, taip pat reikalavimų priešgaisrinės saugos, pirmosios medicininės pagalbos ir bendro saugumo srityse.

Garantijų nesuteikia

"Tikri kempingai yra įkurti tik Klaipėdoje ir Nidoje. O visa kita, kas yra pas mus, – saviveikla ir nelegalu. Nežinau, kodėl kempingų savininkai nesiekia oficialios registracijos", – svarstė E.Smilingienė.

Palangos turizmo informacijos centro darbuotojai galimybės pigiau apsistoti pajūryje ieškantiems poilsiautojams, diktuodami tokių kempingų savininkų telefonus, negali garantuoti, kad turistas gaus tikrai kokybiškas paslaugas.

"Situacija tikrai sudėtinga, nes net turistinės poilsiavietės savininkai savo paslaugas poziciuonuoja kaip kempingo. Šiais metais vieni poilsiautojai skundėsi dėl vadinamojo kempingo Palangoje. Jis yra įsikūręs prie pagrindinio kelio, vedančio į Liepoją. Žmonės pasakojo, kad ten labai triukšminga", – tikino E.Smilingienė.

Siūlė nakvynę pusrūsyje

Populiariausi yra tie vadinamieji kempingai, kurie yra arčiau jūros.

"Tuo naudojasi Kunigiškės ir Šventosios kempingai. Juk iki jūros tikrai netoli. Gal ir kainos nuo to priklauso", – svarstė E.Smilingienė.

Internete skelbiama, kad vieta kempinge kainuoja nuo 10 iki 30 litų. Kitur nurodoma, kad už vieno žmogaus nakvynę ant žolės ar palapinėje prašomas 15 litų mokestis.

"Skelbiama, kad vieta automobiliui kainuoja nuo 10 iki 20 litų. Turistinis mobilus namelis atsieis 90, o automobilio, prie kurio prikabintas namelis ant ratų, vieta gali kainuoti nuo 30 iki 50 litų. Vieta mikroautobusui – apie 35 litus", – aiškino E.Smilingienė.

Tokių poilsiaviečių savininkai skelbiasi, kad pinigai imami ne už gryną orą, ir skelbimuose nurodo, jog vadinamuosiuose kempinguose yra elektros tiekimas, stovi tualetai, įrengtos prausyklos, siūloma net pasinaudoti šašlykinėmis ir pavėsinėmis, o už surinktus pinigus žadama išvežti poilsiautojų paliktas šiukšles.

"Skelbiama, kad net siūlomos skalbyklos ir džiovyklos paslaugos. Tačiau mes netikrinome, ar tai tikrai atitinka tikrovę", – kalbėjo specialistė.

Poilsiautojų antplūdį išgyvenusi Palanga, pasak E.Smilingienės, jau spėjo atsikvėpti.

"Turistų srautas stabilizavosi. Tačiau prieš dvi savaites laisvų nakvynės vietų faktiškai nebuvo. Žmonės yra išradingi, girdėjome, kad buvo siūloma nuomotis net pusrūsius ir sandėliukus. Tačiau nemanau, kad tai visavertis poilsis", – pastebėjo palangiškė.

Reikia statybos leidimo

Palangos savivaldybės atstovė Jurgita Vanagė teigė, kad norintis privačiame sklype įrengti kempingą asmuo turi pagal galiojančius statybos reglamentus parengti kempingo įrengimo projektą bei kreiptis į savivaldybę su prašymu išduoti statybą leidžiantį dokumentą.

"Sklypo, kuriame veiks kempingas, paskirtis turi būti komercinė. Tik suderinus projektą bei gavus statybą leidžiantį dokumentą, galima įrengti kempingą", – pabrėžė J.Vanagė.

Pažymėjimus verstis šia veikla, įrengti turistinę stovyklavietę ar teikti nakvynės ir pusryčių paslaugas išduoda ne savivaldybė, o Valstybinis turizmo departamentas.

Taip pat asmuo turi turėti verslo liudijimą, išduodamą Valstybinės mokesčių inspekcijos.

Turi sklypą ir nuomoja

Valstybinio turizmo departamento duomenimis, iš tiesų pajūryje veikia tik du oficialūs kempingai. Tačiau yra įsikūrę ir turistinių stovyklaviečių.

"Klaipėdos rajone įsikūrę 12 tokių stovyklaviečių. Palangoje ta veikla užsiima šeši verslininkai", – aiškino Valstybinio turizmo departamento Teisinio reguliavimo skyriaus vyriausioji specialistė Silvija Vencevičienė.

Turistinio stovyklavimo paslaugos gali būti teikiamos stovyklavietėje, kurioje yra maisto ruošimo, higienos poreikių tenkinimo, atliekų surinkimo ir kita trumpalaikiam poilsiui organizuoti reikalinga įranga.

"Visoje Lietuvoje veikia 17 kempingų. Tačiau realiai jų gali būti daugiau. Vieniems pasibaigę pažymėjimai, kiti užsiima remontu, atnaujinimu ir dar nesikreipė dėl leidimų", – kalbėjo specialistė.

S.Vencevičienė pripažino, kad turistinė stovyklavietė privalo būti registruota Valstybinio turizmo departamente.
Tačiau realios padėties, panašu, kad niekas nekontroliuoja.

Tokiomis stovyklavietėmis susidomima tik tais atvejais, kai kas nors pateikia skundą.

"Tokiai veiklai nėra būtina turėti higienos paso. Todėl žmonės, turėdami žemės sklypą, įrengę vietą maistui ruošti, imasi tokios veiklos. Tačiau mes primename, kad tokia veikla turi būti registruota. Jei skundžiamasi, mes važiuojame į vietą ir aiškinamės. Kartais net tenka kreiptis į teisėsaugą", – kalbėjo S.Vencevičienė.

Specialistė priminė, jog daugelis žmonių net nežino, kad įrengus stovyklavietę privalu jos veiklą registruoti, o už nelegalią gresia administracinė atsakomybė.