Pokyčiai akivaizdžiai matomi

Šiuo metu Lietuvoje yra rengiamasi priimti naują Hidrometeorologijos įstatymą. Tokio įstatymo priėmimą tarsi išjudino vykstanti klimato kaita. Jo reiškiniai akivaizdžiai matomi. Neseniai pasaulį sukrėtė didžiulis penktos klasės uraganas, kilęs Meksikos įlankoje, kuris nusiaubė JAV pietines pakrantes.

Lietuvoje tokių uraganų nematome, bet visuotinai pripažįstama, kad šiemet rugsėjį ir Klaipėdos regione buvęs itin karštas oras yra Europoje vykusių klimato kaitos pokyčių rezultatas.

Didesni ar mažesni nuostoliai dėl klimato kaitos taip pat būna kasmet ir Lietuvoje. Ne kokie nors savanaudžiai Lietuvos politikai, o Europos aplinkos agentūra yra pateikusi duomenis, kad vien 2022 m. mūsų šalyje dėl klimato kaitos ir su ja susietų ekstremalių reiškinių buvo patirta 243 mln. eurų nuostolių.

Lietuvoje svarstant Hidrometeorologijos įstatymą dėl jame numatytų tam tikrų nuostatų netgi kilo diskusija Klaipėdos uoste.

Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos siūlymu visi mūsų šalyje naudojami orų pokyčių ir hidrometeorologijos stebėjimo įrenginiai būtų įtraukiami į bendrą Lietuvos vadinamą Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių reiškinių stebėjimo tinklą.

Galbūt nedaug kas Lietuvoje turi nuosavas orų ir vandens pokyčių stebėjimo sistemas. Nėra prasmės išlaikyti tokias sistemas su specialistais, nes įvairius oro ir klimato pokyčių duomenis, prognozes galima gauti tiek iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos, tiek iš viešai prieinamų kitų šalių orų stebėjimo informacinių šaltinių.

Paskirtis: geltoni plūdurai uoste gali būti naudojami ir srovėms tirti. / V. Matučio nuotr.

Locmanams reikalingi duomenys

Viena iš institucijų, kuri Lietuvoje turi nuosavą orų ir hidrometeorologinių reiškinių stebėjimo sistemą, yra Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija.

Ji turi nuosavus vėjo krypties ir greičio, oro temperatūros, slėgio, drėgnumo, matomumo, srovių krypties ir greičio, vandens lygio matavimo įrenginius. Jie išdėstyti įvairiose uosto vietose.

Pagal hidrometeorologinių reiškinių matavimo sistemas Klaipėdos uostas yra vienas pažangiausių Baltijos jūros šalyse. Iki paskutinės vartų rekonstrukcijos Klaipėdos uoste buvo vienos sudėtingiausių laivų įplaukimo prastu oru sąlygos. Todėl ir buvo diegiamos iš dalies ir uosto saugumą garantuojančios realiu laiku veikiančios hidrometeorologinės stotelės ir įrenginiai.

Geltoni hidrodinaminių reiškinių matavimo plūdurai išdėstyti Klaipėdos uosto akvatorijoje, prie uosto vartų ir netgi atviroje jūroje prieš įplaukimą į uostą. Į laivus vykstantys locmanai turi specialius nešiojamus kompiuterius, į kuriuos realiu laiku gauna hidrometeorologinius duomenys iš uosto matavimo įrenginių.

Lietuvoje svarstant Hidrometeorologijos įstatymą dėl jame numatytų tam tikrų nuostatų netgi kilo diskusija Klaipėdos uoste.

Prašo nemokamos informacijos

Uoste kilo tam tikras nepasitenkinimas, kai valdžia Vilniuje pasiūlė į bendrą tinklą įtraukti ir uosto hidrometeorologinių parametrų matavimo įrenginius.

Nebūtų nieko tokio, jei tie įrenginiai tiesiog būtų įrašyti į kokį nors sąrašą kaip esantys Lietuvoje.

Esmė tai, kad į Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių reiškinių stebėjimo tinklą įtraukiami įrenginiai turėtų atitikti Pasaulinės meteorologijos organizacijos reikalavimus.

Turi būti atlikta tarptautinė įrenginių patikra, kalibracija ir kitos procedūros. Įrenginių eksploatacija ir remontas taip pat turi būti vykdomi pagal nustatytus griežtus reikalavimus.

Šiuo metu Uosto direkcijos įrenginiams tokios nuostatos nėra. Jie naudojami tik savoms uosto reikmėms. Duomenys uoste ir jo prieigose nėra niekam parduodami, iš jų nėra gaunama jokios tiesioginės komercinės naudos.

Tai, kad Lietuvos hidrometeorologinė tarnyba iš orų spėjimo gauna naudą, liudija ir toks faktas, kad ir Uosto direkcija už papildomas orų prognozes jai moka pinigus. Dažniausiai perkamos atskiros ir detalios paties artimiausio laiko jūros aplinkos ir Klaipėdos uosto orų prognozės. Taip pat perkamos penkių parų į priekį prognozės uostui. Atskirai įsigyjamas ir vadinamasis jūrinis biuletenis, kuris numato įvairius su jūra susietus hidrologinius procesus.

Dabar, kai iškelta nuostata, jog Uosto direkcijos hidrometeorologinių parametrų matavimo įrenginiai būtų įtraukti į Nacionalinį hidrologinių ir meteorologinių reiškinių stebėjimo tinklą, Uosto direkcija prašo, kad jai reikalingi papildomi duomenys iš Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos būtų teikiami nemokamai.