„Apsiskaičiavo“ dėl jūros kabelio

Neseniai viešai nuskambėjo Lietuvos elektros tinklo operatoriaus „Litgrid“ vadovo Roko Masiulio žodžiai, kad rytinės Baltijos jūros šalių – Lietuvos, Latvijos ir Estijos prijungimas prie ES elektros tinklo greičiausiai įvyks tik kitame dešimtmetyje.

Nebeaišku, kada iš Lenkijos į Lietuvą bus nutiestas jūrinis „Harmony Link“ elektros kabelis. Jau 2022 m. turėjo būti pasirašyta jūrinio kabelio tiesimo sutartis. Šiais metais turėjo prasidėti realūs kabelio tiesimo darbai. Kabelis turėjo būti įrengtas iki 2025 m. pabaigos.

Šiuo metu jokia sutartis nepasirašyta ir kabelio tiesimo darbai nepradėti. Neaišku, kada jie bus pradėti – gal 2027 ar 2028 m., o gal ir po 2030-ųjų.

Pastaraisiais metais kilo statybų kainos, pulsavo infliaciniai procesai, bet vis tiek nesuprantama, kaip itin svarbaus projekto rengėjai „apsiskaičiavo“, kai numatė ne 15 ar 30 proc., o net du su puse karto mažesnę kainą, nei yra jūrinio kabelio tiesimo rinkoje?

Jūriniam kabeliui tiesti iš Lenkijos į Lietuvą buvo numatyta 680 mln. eurų. Iš jų 493 mln. eurų numatė dengti ES. Šiuo metu realiai yra pasirinkta ir ištirta kabelio tiesimo trasa Baltijos jūroje, atliktos teritorijų planavimo procedūros. „Litgrid“ yra įsigijusi sklypą elektros skirstyklos statyboms prie Darbėnų.

Ir stop. Jau kelerius metus nesugebama pasirinkti rangovo, kuris iš Lenkijos į Lietuvą už numatytą 680 mln. eurų sumą nutiestų jūrinį kabelį. Esmė ta, kad rangovai pasiūlė beveik 2,5 karto didesnę kabelio tiesimo kainą. Su rangovais vyko derybos, bet ką nors pakeisti nepavyko.

Šiuo metu „Litgrid“ ir Lenkijos kompanija PSE yra pristabdžiusios konkurso procedūras. Yra kreiptasi į Europos Komisiją, kad ši padidintų finansavimą. Kol kas nėra jokio aiškumo.

Pastaraisiais metais kilo statybų kainos, pulsavo infliaciniai procesai, bet vis tiek nesuprantama, kaip itin svarbaus projekto rengėjai „apsiskaičiavo“, kai numatė ne 15 ar 30 proc., o net du su puse karto mažesnę kainą, nei yra jūrinio kabelio tiesimo rinkoje?

Paskirtis: jūros kabelis „Harmony Link“ turėjo sudaryti sąlygas Lietuvai ir kitoms rytinės Baltijos šalims atsijungti nuo Rusijos elektros tinklo sistemos. „Wikipedia.org“ nuotr.

Nevykęs aukcionas

Kitas svarbus Lietuvos Baltijos jūros projektas yra 700 MW vėjo jėgainių parko statyba. Lietuvos Vyriausybė jau paskelbė, kad pirmojo vėjo jėgainių parko aukcioną laimėjo Lietuvos „Ignitis Group“ ir Prancūzijos „Ocean Winds“ konsorciumas.

Vėjo jėgainių parką Baltijos jūroje konsorciumas planuoja pastatyti iki 2030 m. ir eksploatuoti jį 41 metus.

Kodėl pirmojo Lietuvos jūrų vėjo jėgainių aukciono rezultatai vertinami kaip nepavykę? Esmė ta, kad aukcione sulaukta tik dviejų pasiūlymų. Prieš pat aukcioną dalis užsienio kompanijų atsisakė jame dalyvauti.

Viena iš priežasčių buvo įvardinta ir tai, kad aukciono sąlygos buvusios neaiškios. Pasigirdo vertinimų, kad aukcionas nebuvo tinkamai surengtas.

Teigiama, kad nebuvę atlikti lauko ir aplinkos tyrimai. Tai reikės atlikti ateityje, o tai maždaug porą metų pailgins projekto įgyvendinimą. Taip pat padidins ir elektros kainas vartotojams, nes visos papildomos išlaidos bus įtrauktos į kainą

Tai ir lėmė, kad dalis kompanijų atsisakė dalyvauti aukcione, nes buvę sunku vertinti, kai nepateikti netgi vėjo greičio duomenys Baltijos jūros zonoje, kur planuojama statyti vėjo jėgainių parką. Kai nepateikti duomenys apie vėjo srautus, kaip gali paskaičiuoti, kiek pagaminsi elektros energijos, kokios bus jos gamybos sąnaudos?

Aukcioną laimėjęs konsorciumas pasiūlė už parko plėtrą Baltijos jūroje Lietuvai sumokėti 20 mln. eurų. Tai yra menka suma palyginti su tuo, kokius pasiūlymus už panašius parkus gauna Lenkija ar Vokietija.

Yra dar vienas niuansas. Surengusi 700 MW vėjo jėgainių parko aukcioną, Lietuva po kelerių metų turės rengti dar vieno panašaus dydžio parko aukcioną. „Ignitis Group“ jau pareiškė, kad antrojo parko aukcione nedalyvaus. Gali būti, kad tas aukcionas bus dar „skystesnis“. Jau pasigirdo vertinimų, kad Lietuva padarė didžiulę klaidą išskaidžiusi 1,4 gigavatų jūros parką į dvi dalis. Jei būtų buvęs paleistas nesuskaidytas vėjo jėgainių parkas su tinkamai parengtomis sąlygomis, būtų atsiradę aukciono dalyvių, kurie Lietuvai būtų sumokėję gerokai didesnę pinigų sumą. Bet gali būti, kad tas skaidymas ir buvo darytas ne dėl to, kad Lietuvos valstybė gautų daugiau pajamų, o todėl, kad interesų grupė palyginti nebrangiai „atsiriektų“ jūros dalį?

Užklimpo tarpusavio ginčuose

Jūrinio elektros kabelio „Harmony Link“, vėjo jėgainių parko jūroje aukcionas primena istoriją su išorinio uosto statyba Baltijos jūros Lietuvos pakrantėje.

Jei Lietuva būtų veikusi ryžtingai ir pastačiusi išorinį uostą tada, kai Japonijos inžinieriai 2003 m. jai pateikė pasiūlymą, didieji konteineriniai laivai iš Azijos ir Amerikos regionų plaukiotų į pagrindinį HUB-ą Klaipėdoje, o ne į Lenkijos Gdanską.

Kai Klaipėda gavo puikų japonų pasiūlymą dėl išorinio uosto statybos, lenkai buvo itin sunerimę. Bet kai Lietuvoje prasidėjo tarpusavio ginčai, lenkai suskubo kuo greičiau statytis Gdansko išorinį uostą. Jo sėkmė, kai Gdanskas tapo vienu didžiausių Baltijos jūros uostų, Lenkijoje paskatino plėtoti ir Gdynės, ir Svinouiscio išorinius uostus.

O Lietuvos politikai per 20 metų net nesugebėjo apsispręsti, prie Melnragės ar ties Būtinge kada nors nežinomoje ateityje galėtų būti išorinis uostas.

Šiomis dienomis Vyriausybei yra pateiktas Lietuvos bendrojo plano įgyvendinimo finansavimo projektas. Pagal jį įvairūs tyrimai, pavyzdžiui, dėl privažiavimo kelių, bus atliekami tiek ties Melnrage, tiek prie Būtingės.