Pradedama uosto bendrojo plano rengimo procedūra – paskelbtas konkursas parinkti šio plano rengėjui.

Žvelgia į naujas žemes

Uosto bendrasis planas, tikslus pavadinimas – Klaipėdos valstybinio jūrų uosto (žemės, vidinės akvatorijos, išorinio reido ir susijusios infratruktūros) bendrasis planas, apims dabartinę Klaipėdos uosto teritoriją, išorinį uostą ir uosto rezervines teritorijas.

Klaipėdos uoste yra 540 haktarų uosto žemės, 875 hektarai vidinės akvatorijos, 30825 hektarai uosto išorinio reido. Kaip rezervinės teritorijos uoste šiuo metu yra likusios žemės dalys ties “Klaipėdos nafta” (9,5 ha), prie šiaurinio molo (2,5 ha) bei tarp Nemuno ir Žalgirio gatvių (4,9 ha).

Ateityje realiai Klaipėdos uostas galėtų plėstis į teritorijas už Kairių gatvės, Vilhelmo kanalo vandenvietės ir Klaipėdos rajono ribų. Čia yra 336,5 ha uosto rezervuotų žemių.  

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas Arvydas Vaitkus neatmetė galimybės uosto reikmėms ateityje panaudoti ir trečiosios vandenvietės teritoriją ją iškeliant į kitą vietą.

Greitesnis plano rengimas

Uosto bendrasis planas bus istorinis dokumentas, kokio iki šiol uostas neturėjo. Iki šiol planavimas vyko pagal bendrą Klaipėdos miesto planą. Jo rengimas dėl didelės apimties užtrukdavo ilgokai. Tai pristabdydavo uosto plėtrą.

Galimybes rengti vien uosto bendrąjį planą atvėrė 2013 metais priimti Lietuvos teritorijų planavimo  dokumentų rengimo pakeitimai

Dabartinį Klaipėdos uosto bendrąjį planą keltinama parengti per 22 mėnesius po to, kai su rengėju bus pasirašyta sutartis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos vadovas A. Vaitkus teigė, jog jau pasigirdo vertinimų, kad uosto bendrasis planas neva nebus derinamas su miesto interesais.

“Kaip gali nederinti uosto bendrojo plano su Klaipėdos miesto institucijomis, jei tai numato įstatymai?”, - klausė A.Vaitkus. Jo teigimu, uosto bendrasis planas atvers galimybes ir daliai bendrų projektų su Klaipėdos miestu.

Atsakys į vystymo klausimus

Uosto bendrasis planas numatytos artimiausių 15 metų uosto vystymo sprendinius ir 25 metų uosto vystymo koncepciją.

Bus atsakyta į klausimus dėl šiandieninio Klaipėdos uosto gilinimo iki 17 metrų, jo pertvarkymo ir naujų teritorijų panaudojimo. Planuojama, kad bus pateiktos mažiausiai dvi šiandieninio uosto vystymo alternatyvos. Bus siūloma, kaip panaudoti uosto rezervines teritorijas, prisijungti ir įsisavinti naujas teritorijas. Bus numatyti ateityje galimi su uosto veikla susiję inžinieriniai infrasruktūros koridoriai – įvertintos ir pasiūlytos naujos uosto jungčių su Lietuvos geležinkeliais ir automobiloių keliais schemos.

Kitas uosto bendrojo plano paketas susijęs su išorinio uosto statyba. Bus atsakyta į klausimą, kur ateityje tikslingiau būtų statyti išorinį uostą – tie Melnrage, ar ties Būtinge. Vykdant tiek dabartinio uosto, tiek rezervinių ar naujų teritorijų tyrimus, tiek išorinį uostą, atsakymai turės būti gauti atlikus ekonominio naudingumo vertinimo, analitinius, eksperimentinius, strateginių pasekmių poveikio aplinkai ir kitus tyrimus.