Sukėlė abejonių teisėtumu

Ilgaplaukis, pražilęs vyras ir kelios moterys kastuvėliais ir įvairiais graibštus primenančiais prietaisais kasinėjo pakrantę.

Atidžiau įsižiūrėjusieji galėjo pastebėti šiame keistame veiksme tam tikrą metodiką, žmonės kasė siaurą smėlio juostą nuo jūros apsauginės kopos link.

Pasėmę smėlio žarstė jį, kažko ieškodami ir vis užsirašydami.

Viena moteris labai energingai iš pajūrio smėlio traukė sintetinio maišo liekanas.

Svetimšalius stebėjęs klaipėdietis prisiminė kartą matęs mūsų uosto zonoje kelis kinų tautybės vyrus, šaukšteliais į maišelius sėmusius uosto žemę.

Toks veiksmas klaipėdiečiui sukėlė įtarimų: ar tai negali būti susiję su neteisėtu duomenų rinkimu ar pramoniniu šnipinėjimu?

Pamatę nežinia ko pajūrio smėlyje ieškančius svetimšalius, keli klaipėdiečiai ėmė sukti galvas, ar atvykėliai elgiasi teisėtai. Juolab kad šalia jų lietuviškai kalbančių asmenų nebuvo.

Ant skaisčiai geltonų vienos pajūryje plušusios moters marškinėlių krūtinės ryškėjo vieno Maskvos fizikos instituto logotipas.

Pamačiusi, kad yra fotografuojama, moteris nuskubėjo prie į ją fotoaparatą nukreipusio vyro.

Paklaususi, kokia kalba gali kalbinti vietos gyventoją, moteris prabilo apie kažkokius tyrimus.

Mokėsi naujo metodo

Moteris ištiesė savo vizitinę kortelę, iš jos sužinota, kad ji yra Irina Čiubarenko ir dirba Rusijos mokslų akademijos P.P.Širšovo okeanologijos instituto Atlanto padalinyje, kuris įsikūręs Kaliningrade.

Pasirodo, būrelis rusų mokslininkų čia išbandė lietuvių taikomą pajūrio smėlio tyrimo būdą, kurio tikslas – ištirti kaip galima smulkesnes šiukšles.

"Šiuo metu vykdomi du tyrimai. Vieno jų "Bonus Micropoll" tikslas – daugiapakopis mikroplastiko ir su juo siejamų teršalų Baltijos jūroje tyrimas. Paprasčiau sakant, stebimas paplūdimių užterštumas mikroplastiku. Tyrimui yra naudojamas metodas, kai paplūdimio smėlis sijojamas per dviejų milimetrų metalinį sietą ir stebimos paplūdimius teršiančios šiukšlės. Šiuo metodu pasidalijome su kito projekto "ERA-Net Baltic Litter" dalyviais iš Rusijos, Vokietijos. Klaipėdiečiai Melnragės paplūdimyje pastebėjo Rusijos mokslininkus, išbandančius šį mūsų taikomą metodą. Jie ketina šį tyrimo būdą pritaikyti tirdami savo pakrantę. Tai buvo parodomasis bandymas", – pasakojo Klaipėdos universiteto Jūros tyrimų atviros prieigos centro bendradarbis, biomedicinos mokslų daktaras Arūnas Balčiūnas.

Pirmajame projekte dalyvauja penkios Baltijos jūros šalys, tarp kurių yra Lietuva ir Vokietija.

Antrąjį projektą vykdo trys šalys – Vokietija, Rusija ir Estija, tad vokiečių mokslininkai dalyvauja abiejuose tyrimuose, o lietuviai – tik viename.

Projekto, kuriame dalyvauja ir mūsų šalies mokslininkai, tyrimo būdas labiau atspindi taršos būklę.

Rusai išbandė naują jiems metodą ir ketina jį taikyti savo tyrimuose.

Lengviau lygins duomenis

Jokių abejonių dėl svečių iš Rusijos veiklos teisėtumo nėra.

"Nežinau, ką jie rado mūsų paplūdimiuose. Mes jiems parodėme patį tyrimo būdą, o toliau jie bandė dirbti savarankiškai. Bandymų rezultatai paaiškės tik tada, kai laboratorijose bus išanalizuoti surinkti duomenys. Tyrimo vietoje mėginiai tik paimami, o vėliau skaičiuojami, – paaiškino A.Balčiūnas. – Jokių abejonių dėl svečių iš Rusijos veiklos teisėtumo nėra. Visi jie yra mokslų daktarai ir universitetų profesoriai, ne kartą su jais esame bendradarbiavę, susitikę konferencijose, tad klausimų dėl to nekyla."

A.Balčiūnas pasakojo, kad etiketas reikalauja perspėti kolegas apie planuojamą atvykimą bei ketinimus atlikti tyrimus.

Šį kartą mokslininkų iš kaimyninės šalies atvykimas buvo iš anksto suderintas su Klaipėdos universiteto bendradarbiais.

Nors šį kartą rusai ir nedalyvauja lietuvių vykdomame projekte, tačiau čia jiems buvo patogiausia išmokti taikyti naują tyrimo būdą.

Tokiu būdu, taikant vienodus tyrimo metodus, bus gauti vienodais tyrimais pagrįsti duomenys apie Baltijos jūros pakrančių užterštumą.

Iš kur atplaukė maišas?

Lietuvių ir rusų tyrėjai diskutavo, ar rusų mokslininkės iš jūros smėlio ištrauktas maišas gali būti čia atkeliavęs iš Rusijai priklausančios Kaliningrado srities.

Mat šioje mūsų paplūdimio vietoje krantas nuo erozijos nėra tvirtinamas smėlio maišais.

Taip elgiamasi tvirtinant Kaliningrado paplūdimius. Bangos iš maišų išplauna smėlį ir juos ištuština, o vėliau srovės juos nubloškia labai toli.

Ištyrus maišo liekanas, tikimasi sužinoti, iš kur jis atsirado Melnragėje.

Vakar Smiltynėje dirbę Rusijos mokslininkai buvo beveik nepasiekiami mobiliuoju ryšiu.

Pavyko išgirsti tik vieną I.Čiubarenko ištartą frazę, kad grupė visą dieną ketina praleisti kitame Kuršių marių krante, Smiltynėje.

Tą patį vakarą rusai ketino iškeliauti namo.

"Kai tyriau randamas pakrantėje šiukšles, esu aptikęs įvairių daiktų, atplukdytų iš Švedijos, Lenkijos, Rusijos. Ir tai nėra keista, Baltijos jūra yra uždara, tad mes dalijamės viskuo. Svarbu nebūti tais, kurie labiausiai teršia", – kalbėjo A.Balčiūnas.

Rūkaliai – tarp didžiausių teršėjų

A.Balčiūnas yra apsigynęs mokslinį darbą apie Lietuvos pajūrio bei jūros dugno užterštumą šiukšlėmis.

Mokslininkas tyrė dešimt vietų Lietuvos pakrantėje (Nidoje, Juodkrantėje, laukiniame Kuršių nerijos paplūdimyje, kur Lietuvos ir Švedijos elektros jungtis pasiekia mūsų šalį, Melnragėje, Karklėje, Nemirsetoje, Palangoje, keliose Šventosios paplūdimio vietose) nuo 2012-ųjų iki 2016 m.

Stebėjimai vyko įvairiais metų laikais.

Aiškintasi, kokios šiukšlės teršia mūsų pajūrį, kokio jos yra dydžio.

Tyrimas patvirtino logiškai suprantamą teiginį, kad labiausiai apšiukšlinti paplūdimiai yra arčiausiai gyvenviečių: Melnragės, Karklės ir Palangos.

Paaiškėja, kad Lietuvos pajūrį labiausiai teršia plastiko šiukšlės.

83 proc. didesnių nei 5 milimetrai šiukšlių sudaro būtent plastikiniai daiktai bei jų liekanos.

Mažesnių šiukšlių masėje, be parafino, kuris siejamas su išmetimais iš laivų, didžiąją dalį taip pat sudaro plastikas.

Dauguma šiukšlių į pajūrį atkeliauja ne iš jūros, o nuo kranto.

Tai yra daiktai, kuriuos paplūdimiuose palieka žmonės, atplukdė į jūrą įtekančios upės, arba poledinės žvejybos mėgėjų paliktas šiukšlės ant ledo išplukdo marios.

Paradoksalu, bet rūkaliai yra antri didžiausi pajūrio teršėjai. Jų išmetamos nuorūkos priskiriamos dirbtiniams polimerams, o iki smulkiausių dalelių jos suyra per dešimtmečius.

Mašinos gali sukelti eroziją

Pradėjus supirkti tarą, mūsų paplūdimiai labai smarkiai apsivalė, prie jūros neliko nei stiklinių, nei plastikinių butelių.

"Jei kas nors klaustų, ką galime kiekvienas mūsų padaryti pajūrio švarinimui, galėčiau pasakyti, kad turėtume išsinešti ne tik tai, ką patys atsinešėme, bet ir tai, ką randame. Baltijos jūros vanduo yra vienas labiausiai užterštų, tačiau paplūdimiai, kaip ir kaimyninėse šalyse, tvarkomi gana gerai, – tikino mokslininkas. – Labiausiai džiuginantis dalykas – pradėjus supirkti tarą, mūsų paplūdimiai labai smarkiai apsivalė, prie jūros neliko nei stiklinių, nei plastikinių butelių."

Jaunas mokslininkas linkęs susilaikyti nuo drąsaus teiginio, kad žuvys masiškai ryja plastiko daleles.

Dalies jų skrandžiuose tikrai randama šių šiukšlių, tačiau tai nėra masinis reiškinys.

Kritiškai mąstantis A.Balčiūnas įsitikinęs, kad, palyginti su šiltųjų kraštų jūromis, Baltija yra gana geros būklės.

Dabar kvadratiniame metre pajūrio smėlio randama kiek daugiau nei viena ir mažiau nei dvi maždaug milimetro dydžio plastikinės dalelės.

Pats laikas susimąstyti ir imtis priemonių, kad šiukšlės netaptų mūsų pajūrio dalimi.

Kalbėdamas apie smėlio sijojimo mašinas mokslininkas baiminosi, ar išsijojusi ir akmenis, kurie sulaiko smėlį, nepasidarytume sau meškos paslaugos, ar naudodami tokias mašinas nepaskatintume smėlio išpustymo.