Pataria tikėtis visko

Tačiau Baltijos jūros šalims prognozuojama ne tik šiluma. Užsimenama ir apie smarkių audrų grėsmę.

"Numatomas drėgnas ir audringas pavasaris, tačiau, kartkartinėms audroms pajudėjus per vakarinę ir centrinę Europą, čia galima tikėtis išaugusios nepalankių orų grėsmės. Vietovės nuo Prancūzijos iki Belgijos, Nyderlandų, Vokietijos ir šiaurės vakarinės Lenkijos atsidurs pagrindiniame smarkių ir žalos pridarysiančių audrų kelyje", – rašoma pranešime.

Žinoma klimatologė Audronė Galvonaitė tikino, kad šį pavasarį numatomi spalvingi orai.

"Tokio Atlanto vandenyno, koks jis yra šiemet, aš dar nesu mačiusi. Šį pavasarį bus visko. Audrų taip pat. Atlantas duoda cikloną po ciklono, o jie eina lyg į paradą. Stebėtina, tačiau šiais metais Atlanto ciklonai pasiekia net Jakutiją. Šie ciklonai prasibrauna per visą Euraziją. O juos čia pat, beveik už Lietuvos, anksčiau sustabdydavo Sibiro anticiklonas. Šie ciklonai beveik dvidešimčia laipsnių Jakutijoje padidina temperatūrą. Štai ir turime visišką sumaištį", – sakė A.Galvonaitė.

Audronė Galvonaitė / Redakcijos archyvo nuotr.

Jakutija laikoma šalčiausiu Rusijos ir viso šiaurinio Žemės pusrutulio regionu.

Kovas – 2,4 laipsnio šiltesnis

Kokio pavasario tikėtis pajūryje, Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos klimatologas Donatas Valiukas negalėjo tiksliai pasakyti.

"Kol kas prognozuojama, kad kovas galėtų būti 2,4 laipsnio šiltesnis, nei įprasta", – aiškino D.Valiukas.

Klaipėdoje vidutinė oro temperatūra siekė net 4,7 laipsnio šilumos.

Ar galima kovą tikėtis 7 ar net 8 laipsnių vidutinės temperatūros, D.Valiukas nesiryžo prognozuoti.

O štai A.Galvonaitė, paklausta, ar esant 8 laipsniams šilumos jau verta kovą sėti ir sodinti daržoves, ėmė juoktis, kad ji – ne agronomė.

"Tačiau prisiminkime 2008 m., kai vasario mėnesį žmonės išėjo laukų arti. Kovą žydėjo alyvos. Kas čia žino, kaip gali būti", – priminė A.Galvonaitė.

Kalta klimato kaita?

Kalbėdama apie šių metų orus, A.Galvonaitė dar kartą priminė klimato kaitą.

"Man labai patinka šiuo metu vyraujančių kritulių pobūdis – sniegas, šlapdriba, lietus, dulksna, ir tokia pat tvarka atgal. Tačiau tai rodo, kad pastovumo nėra", – pastebėjo A.Galvonaitė.

Meteorologė patikino, kad, vyraujant klimato kaitos tendencijoms, ilgalaikės orų prognozės tapo visiška utopija.

"Anksčiau buvo galima remtis ilgalaikėmis prognozėmis. Vyraudavo šaltos žiemos. Amžino įšalo žemė "pakraudavo" anticikloną, kuris, atkeliaudavęs beveik iki mūsų, sugebėdavo sustabdyti Atlanto ciklonus. O dabar Arkties vandenyje beveik nebeliko ledo. Va, kur esmė. Šiemet ir net kelerius praėjusius metus viduržiemį Šiaurės ašigalyje buvo šilčiau negu Lietuvoje. Ką tai reiškia? Nesvarbu, kad laipsniu, bet tai juk ašigalis", – tikino A.Galvonaitė.

Tai stebina ir užsienio meteorologus. Rusijos specialistai tikina, kad per visą orų stebėjimo laikotarpį nėra matę, jog Atlanto vandenyno ciklonai taip toli nukeliautų.

"Kas galėjo pasakyti, kad taip degs Australija? Mes visi galvojame, kad Amerika ir Australija yra toli. Visai jos netoli, jos – čia pat. Pirmiausia dėl to, kad viskas pasaulyje tarpusavyje yra susiję. Pavyzdžiui, kažkur išsiveržia vulkanas, ir jau prognozės keičiasi. Pamenate Islandijos vulkano išsiveržimą? Tada mūsų sinoptikai Lietuvai prognozavo lietų. Bėgau perspėti, kad būtų pakeista prognozė. Juk didžiulė karšto oro ir pelenų masė pakilo į orą, visa drėgmė buvo išgarinta, koks ten lietus", – kalbėjo A.Galvonaitė.

Pašnekovė patikino, kad net šimtoji laipsnio dalis orams daro didelę įtaką, nes prasideda grandininė kitų procesų reakcija.