Nubalsavo už sutartį

Koncertų salės koncesininko atrankos konkurse liko dvi įmonės.

Jau viešai paskelbta, kad derybų tiesiojoje savivaldybei patrauklesnį pasiūlymą pateikė įmonė "Pajūrio infrastruktūra", valdanti "Švyturio" areną ir priklausanti įmonių grupei "Infrastruktūra LT".

Antroji pagal konkurse surinktą balų skaičių liko įmonė "Universali arena", priklausanti pramogų verslo kompanijų grupei "Seven Entertainment", kuri valdo "Siemens" areną.

"Tačiau labai įdomūs dalykai vyksta. Laimėtojas yra, bet jo nėra. O Palangos savivaldybės taryba jau nubalsavo už jungtinės veiklos sutarties sudarymą. Specialistai posėdyje aiškino, jog esą tai tipinė sutartis ir ją savivaldybei padėjo ruošti Finansų ministerija. Tačiau vis tiek man neaišku, juk tai yra sutarties pasirašymas su anonimu", – piktinosi Palangos savivaldybės opozicionierius Eimutis Židanavičius.

"Sąlygos iš esmės nesikeis. Jos gali tik pagerėti, pablogėti jos nebegali", – Palangos politikams tarybos posėdžio metu aiškino Palangos meras Šarūnas Vaitkus, pridūręs, kad salėje yra politikų, kuriems užkliuvo pelėsio tvaikas šiame grandioziniame statinyje.

Jo statyba kainavo 9,4 mln. eurų.

Dienraštis "Klaipėda" rašė apie šioje salėje vykusį remontą dėl aptiktų dėmių, labai panašių į pelėsį ("Metų statinys žėri broku?", 2017 01 21).

Atplėš vokus

Vakar abi konkurso dalyvės – įmonė "Pajūrio infrastruktūra" ir įmonė "Universali arena" savivaldybei pateikė papildomus pasiūlymus.

Konkuruodami, kas valdys 20 metų šį objektą su galimybe dar penkeriems metams pratęsti nuomos sutartį, konkurso dalyviai turėjo išpildyti nemenkus Palangos savivaldybės įgeidžius.

Žlugus kitiems atrankos konkursams, miesto valdžiai teko mažinti apetitą – 10 metų koncesijos sutartis buvo prailginta iki 20-ies. Perpus sumažėjo ir metinė įmoka.

Savivaldybė paskutinėse derybose apsiribojo 90,2 tūkst. eurų metinių įmokų suma.

Įmonė "Pajūrio infrastruktūra" pasiūlė per metus mokėti 140 tūkst. eurų, o kompanija "Universali arena" – 125 tūkst. eurų.

"Pagal šiuo metu galiojančius įstatymus, įvykus viešajam konkursui, perkančioji organizacija negali kada tik sugalvojusi vėl kviestis konkurso dalyvius papildomoms deryboms. Tam yra aiškiai nurodytos sąlygos – tarp pirmos ir antros vietos laimėtojų gali būti tik nežymūs pasiūlymų skirtumai. Apibrėžta, iki kokios sumos gali skirtis pasiūlymai. Tačiau Palanga nusprendė dar kartą pasitikrinti ir vėl kviečiasi deryboms net ir antros vietos laimėtojus", – stebėjosi įmonės "Pajūrio infrastruktūra" direktorius Paulius Baltrėnas.

Palangos meras Š.Vaitkus šiems pastebėjimams turi savų argumentų.

"Argi blogai, jei gali didėti nuomos mokestis? Kas čia yra prieš tai? Arba koncesininkas gali įsipareigoti daugiau renginių suorganizuoti, nei yra numatyta koncesijos sutartyje", – tarybai aiškino Š.Vaitkus.

Nustebino pirkinys

Tačiau Palangos tarybos opozicionierius iš koto išvertė tas faktas, jog savivaldybė, prieš pat pasirašant koncesijos sutartį, nusprendė už 170 tūkst. eurų įsigyti Palangos koncertų salės akustinės sistemos papildomą įrangą.

"Visa Lietuva koncertų salės atidarymo metu girdėjo, jog čia įrengta moderniausia akustinė sistema visose Baltijos šalyse, jei ne Europoje", – akis iš nuostabos vartė E.Židanavičius.

Savivaldybės Ekonominės plėtros skyriaus vedėja Ramunė Olšauskaitė Urbonienė savivaldybės tarybos svarstymo projekte yra pažymėjusi, jog salės akustinė sistema buvo įrengiama etapais.

O 170 tūkst. eurų suma gauta iš salės nuompinigių.

"Jei mes žinome, kad daiktą netrukus parduosime labai brangiai, ar į jį papildomai investuojame? Jei aš suderu brangiai parduoti mašiną ir pasirašau pardavimo sutartį, ar pirksiu aš šiai mašinai naujus ratus? Kur logika?" – klausė tarybos narys E.Židanavičius.

Savivaldybės specialistai jam aiškino, jog 2015 metais, pastačius koncertų salę, esą ne visa reikalinga garso įranga buvo nupirkta.

Kritikus išvadino kenkėjais

Tarybos narys E.Židanavičius tarybai priminė viešai apie Palangos koncertų salės garso kokybę kritiką pažėrusio žinomo atlikėjo Gyčio Paškevičiaus žodžius.

Iš tiesų, po vieno koncerto atlikėjas stebėjosi, jog salės architektai taip padirbėjo, kad net parteryje sėdinčius žmones muzikos garsai sunkiai pasiekia.

Visos šios replikos nepatiko merui Š.Vaitkui ir jis E.Židanavičių pavadino didžiausiu Palangos miesto kenkėju.

"Didžiausias kenkėjas, bėgiojęs su fotoaparatu, kuris fotografuoja miesto turtą, perduoda žiniasklaidai. Ką išsirinko Palangos miesto gyventojai? Reikėtų daryti išvadas. Ši koncertų salė galėjo stovėti Vilniuje, šie pinigai buvo paskirti Vilniui, ir ten turėjo atsirasti koncertų salė (…) Kiek galima kenkti miestui?" – valdžios kritikui replikavo Š.Vaitkus.

Laimėjo, bet nelaimėjo

Tačiau apie sunkiai prognozuojamus sprendimus Palangoje prabyla ne tik tarybos opozicionieriai.

Įmonės "Pajūrio infrastruktūra", kuri surinko daugiausia balų šiame koncesininko konkurse, vadovas P.Baltrėnas tikino nejaučiąs jokių garantijų, kad vis tik pavyks laimėti šį konkursą.

Mūsų darbo praktikoje taip yra pirmą kartą – konkursą lyg ir laimėjai, bet dar neaišku, ar laimėjai.

"Čia – juk Palanga. Čia bet kas gali nutikti. Turėjome įvairių projektų su įvairiausiais partneriais, bet tokios patirties, kaip čia, dar nėra buvę. Oficialiai tai dabar pavadinta pasiūlymų atnaujinimu. Mūsų darbo praktikoje taip yra pirmą kartą – konkursą lyg ir laimėjai, bet dar neaišku, ar laimėjai. Tokio lygio netvarkos ir neaiškumo nesame matę", – stebėjosi P.Baltrėnas.

Esą naujos redakcijos Koncesijų įstatyme, kuris dar tik bus priimtas, labai aiškiai išdėstyti kriterijai, kokiais atvejais deryboms yra kviečiamas antrosios vietos nugalėtojas.

"Pirmiausia turi būti aišku, kad antros vietos pasiūlymas turi būti ne blogesnis nei pirmosios vietos. Tai reikštų, jog pasiūlymai turi būti panašūs, nesiskirti tam tikrais procentais. Mūsų galva, šioje vietoje buvo pasielgta ne visai korektiškai, nes mūsų pasiūlymas buvo kur kas geresnis nei antrosios vietos", – pabrėžė P.Baltrėnas.

Nuostaba dėl pilkųjų zonų

Esą Palangos savivaldybė apsidraudė konkurso sąlygose pažymėdama, jog turi teisę kviestis pakartotinoms deryboms antrosios vietos laimėtoją, tačiau kokiomis sąlygomis turi skirtis pateikti pasiūlymai, nebuvo pažymėta.

"Išeitų, kad būtų galima deryboms kviestis net ir tuos, kurie pateikė dvigubai blogesnį pasiūlymą", – nusistebėjo P.Baltrėnas.

Konkurso dalyvį konsultavę teisininkai įžvelgia galimybę reikalauti teisinio išaiškinimo dėl Palangos savivaldybės elgesio, tačiau pats P.Baltrėnas tikino, kad verslininkai nebepuoselėja ambicijų.

"Mes atšalome nuo šio projekto. Nelabai gailimės, kaip jis baigsis. Jei viešai ši koncesija traktuojama kaip viešoji ir privačioji partnerystė, mes tos partnerystės nelabai įžvelgiame. Įžvelgiame vienpusį norą manipuliuoti žaidimo taisyklėmis. Toliaregiškumo veiksmuose nematau, tik savanaudiškus žingsnius ir keistus ėjimus. Kituose miestuose vykstančiuose tokiuose konkursuose lygiomis teisėmis kalbamasi su visais dalyviais ir ten jokių pilkųjų zonų nebūna", – nuomonę apie verslo patirtį Palangoje išsakė P.Baltrėnas.

G.Paškevičius liko nepatenkintas

O štai kitas šio konkurso dalyvis, kurį net būtų galima įvardinti buvusiu artimu Palangos valdžiai verslo atstovu, Dovydas Bajoras pripažįsta, kad nežinia kokių verslo sumanymų turėtų turėti įmonė, kuri pajėgtų įtikti Palangos valdžios įgeidžiams.

D.Bajoras vadovavo Palangos savivaldybės įkurtai įmonei "Palangos renginiai", kuri ir buvo faktinis salės administratorius, dalyvavo koncesininko atrankos konkurse ir puikiai iš vidaus žino šio objekto verslo galimybes.

"Dėl priekaištų, kad perkama nauja elektroakustikos sistema, nematau logikos. Taip, pati sistema šioje koncertų salėje – viena moderniausių. Tik ne visi moka ją įsijungti ir ja naudotis. Lietuvoje yra gal tik keli inžinieriai, tikrai išmanantys, kaip ja dirbti. O kad G.Paškevičiui nepavyko Palangoje, ne salė kalta, o jo komanda, kuri nesugebėjo dirbti. Patys rankenų nesusisuko, kalta liko salė", – aiškino D.Bajoras.

Moderni skaitmeninė elektroakustikos sistema leidžia dirbtinai pailginti garso aido trukmę. Jei natūraliai garsas sklinda apie sekundę, sistema šį aidą leidžia dirbtinai pailginti iki 5 sekundžių.

"Ją sudaro ne tik fiziniai įrenginiai, bet ir mikrofonai, valdymo procesorius, esantis scenos užkulisiuose. Visą šią sistemą sudaro, jei gerai pamenu, 112 mažytės garso kolonėlės, išdėliotos salėje. O pačios salės sienos padengtos garsą izoliuojančiomis medžiagomis", – aiškino D.Bajoras.

Po 20 metų – nauja salė

Tačiau D.Bajoras priminė, kad koncertų salės valdytoju tapsianti įmonė turės pati įsigyti ar nuomotis savo įgarsinimo ir apšvietimo įrangą, o tai reiškia šimtatūkstantines sumas.

"Savivaldybė ypač aukštai užkėlė kartelę. Aš visaip skaičiavau. Samdžiau įmones, kurios dar perskaičiuotų finansinės veiklos modelį. Na, neišeina man niekaip pasiūlyti daugiau nei 100 tūkst. eurų. Aš neįsivaizduoju, kaip reikia dirbti, kad savivaldybei per metus mokėtum 140 tūkst. eurų, būti atsakingam už pastato išlaikymą ir kapitalinę jo būklę. Pačiam tektų remontuoti net nusidėvėjusius kėdžių apmušalus ir dar įgarsinimo įrangą įsigyti. Sutartis sudaryta taip, kad koncesininkas Palangai net ir po 20-ies metų turi atiduoti naują salę. Man labai įdomu, kuo čia viskas baigsis", – retoriškai klausė D.Bajoras.

Panašu, kad net kitų metų pavasariui šou ir kitus koncertus organizuojančios įmonės Palangos koncertų salę jau aplenkia ratu.

Neoficialiai kalbama, kad kol tikrojo salės šeimininko nėra, vienos dienos beveik 4 tūkst. nuomos kaina nevilioja verslininkų.

"Tiek pat kainuoja antradienio ir šeštadienio vakaras. Kas norės tiek mokėti? Tai prasilenkia su realybe", – stebėjosi D.Bajoras.

Palangos savivaldybės administracijos Ekonominės plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Jurgita Butenienė patikino, jog vakar savivaldybės dalyvių galutinius pasiūlymus gavo.

"Koncesijos konkurso komisija ne vėliau kaip per 14 dienų atliks jų vertinimą. Dalyvis, kurio galutinis pasiūlymas bus pripažintas geriausiu, gaus kvietimą pasirašyti Koncesijos sutartį", – tikino specialistė.