Šiuo metu Smiltynėje, kurios dalis yra ir Kopgalis, įsikūrę maždaug šimtas nuolatinių gyventojų. O lygiai prieš 205 metus čia buvo vienintelis J.Verkulis.

Viena versijų, kaip čia atsirado minėtas žvejys, nurodo, jog jis kažkuo prasižengęs vietos valdžiai, todėl iš Mėmelio ir ištremtas į Kopgalį, kur išgyventi tegalėjo dirbdamas čia pat esančioje balasto aikštelėje, žvejodamas ar rinkdamas gintarą.

"Apie šį žmogų žinome nedaug, tik jo vardą, pavardę ir tikslią datą, kada jis apsigyveno Kopgalyje. Bet mūsų žiniomis, jis tikrai nebuvo joks nusikaltėlis, tiesiog Prūsijos valdžia tada suteikė dideles mokesčių lengvatas, ir J.Verkulis nusprendė keltis gyventi į šią teritoriją", – teigė Lietuvos jūrų muziejaus istorikas Dainius Elertas.

Tačiau yra duomenų, kad kaimas Kopgalyje šalia esančios balasto aikštelės, kur burlaiviai atsikratydavo balasto ir jo pasipildydavo, kad išlaikytų nepakrauto laivo stabilumą audringoje jūroje, ėmė kurtis kiek anksčiau (1795 m.) nei, kaip teigiama, čia apsigyveno pirmasis nuolatinis gyventojas.

1821 m. čia jau stovėjo septynios sodybos. Gyventojai krovė balastą, tvirtino krantus, dengė juos velėna, žvejojo ir augino bulves.

Kur tiksliai buvo pirmojo Kopgalio gyventojo J.Verkulio sodyba, nėra žinoma.

Beje, Kopgalis tapo ir pirmąja poilsiaviete Kuršių nerijoje, kur jau XIX a. pradžioje ėmė veikti moterų ir vyrų paplūdimiai.

1866 m. Kopgalyje pastatyta gynybinė pajūrio tvirtovė, Antrojo pasaulinio karo pabaigoje ji apgriauta ir ilgą laiką stovėjo nenaudojama.

1979 m. tvirtovė restauruota ir atstatyta, buvo atidarytos pagrindinės Jūrų muziejaus ekspozicijos.

Kopgalyje yra ir kapinaitės, kuriose palaidotas pirmasis lietuvis jūrų kapitonas Liudvikas Stulpinas (1871–1934 m.), rašytojas Jonas Žilius-Jonila (1870–1932 m.), buvęs Klaipėdos krašto gubernatorius 1925–1926 m., istorikas, muziejininkas, taip pat – rašytojas ir ilgametis Lietuvos jūrų muziejaus vadovas Aloyzas Každailis (1943–2018 m.).