– Jau ne vienerius metus stebime, kad po truputį traukiasi Klaipėdos paplūdimiai, netrukus vanduo gali pradėti skalauti ir kopas. Ar miestas imasi veiksmų šiam procesui sustabdyti?

– Kaip tik praėjusią savaitę Klaipėdos savivaldybėje viešėjo vienos Švedijos bendrovės lietuviškos antrinės įmonės atstovai.

Aplinkosaugos inžinerija yra viena pagrindinių jų kuruojamų sričių. Su panašiomis krantotvarkos problemomis susiduria ir kitos šalys, tad iš svečių išgirdome pasiūlymų, su kuriais Lietuvoje dar nebuvome susidūrę.

Įmonės atstovai išdėstė idėją parinkti praktikoje patikrintus, lengvai įgyvendinamus, ekonomiškus sprendinius, leisiančius sumažinti žalą, daromą apsauginiam kopagūbriui, ir sumažinti atkuriamųjų priemonių mastą bei kainą.

Remiantis jų pasiūlymu, dalis natūralaus kopagūbrio smėlio būtų suvaržoma, taip neleidžiant bangoms jo ardyti ir nuplauti į jūrą.

Tokiu būdu užtikrinamas kopagūbrio, kaip apsauginio pylimo, funkcionavimas ir iki 80 proc. sumažinamas reguliariai reikalingo papildyti smėlio kiekis. Kitaip sakant, jūrai tai įtakos nepadarytų, tačiau kopagūbrių ardymas būtų sustabdytas. Tai jie siūlo padaryti pasirenkant vieną iš dviejų būdų.

Pirmuoju, iškasus dalį kopos arba ją pažeidus audroms, jos pagrindas būtų išklojamas specialia hidrotechnine geotekstile, o ant jos kraunami iš panašios medžiagos pagaminti maišai – geokonteineriai – užpildyti smėliu. Ši ilgaamžė medžiaga išskirtinė tuo, kad vanduo pro ją prasisunkia, tačiau smėlio neišplauna. Maišai dedami atsižvelgiant į kranto liniją, gylį, šlaito nuolydį ir t. t.

Juos sukrovus, ant viršaus užpilamas iki metro storio smėlio sluoksnis. Taip sutvirtintos kopos 80 proc. tūrio sudaro minėti geokonteineriai, tačiau iš išorės jie nematomi. Be to, paviršinis smėlio sluoksnis būtų sutvirtintas ir dabar naudojamomis priemonėmis – žabtvorėmis bei krūmynais. Ir net kilus dideliai audrai, blogiausiu atveju būtų nuplautas tik viršutinis smėlio sluoksnis, kurį galima papildyti. Vieno tokio geokonteinerio svoris – apie dvi tonas.

Jei, atlikus analizę, šie maišai pasirodytų per menki prieš Baltijos vėjus ir jūrą, yra siūlomas antras variantas. Remiantis juo, kopų smėlis būtų pilamas ne į maišus, o į tokią pat medžiagą įvyniojami ištisi smėlio sluoksniai. Jie būtų guldomi vienas ant kito. Kad geriau įsivaizduotumėte, tai atrodytų tarsi majų piramidės. Ant viršaus taip pat būtų užpilamas smėlio sluoksnis.

Žinoma, kol kas tai tik pasiūlymai ir tik pusė problemos sprendimo. Šios priemonės padėtų išlikti kopoms, tačiau nedarytų jokios įtakos paplūdimiams. Tad kopagūbrių sutvirtinimas būtų tik pirmas žingsnis.

Paplūdimiams tvirtinti taikomos panašios technologijos – kur kas didesni geokonteineriai užpildyti smėliu yra įkasami paplūdimio juostoje bei užpilami storu smėlio sluoksniu. Pritaikius tokias priemones, ypatinga audra tepasiglemžia tik viršutinį smėlio sluoksnį, kuri galima nesunkiai atstatyti.

O anksčiau atlikę tyrimus mokslininkai net neužsiminė apie tokias galimybes ir deklaravo, jog kopų ir paplūdimių nykimas yra natūralus procesas, vienintelė galimybė tai pristabdyti – įrenginėti žabtvores. Tuo minėti mokslininkai yra įtikinę ir Aplinkos ministeriją.

Vienaip ar kitaip, šiuo metu vyksta Klaipėdos valstybinio jūrų uosto ir miesto bendrųjų planų parengimas. Be to, uostininkai šiuo metu atlieka poveikio aplinkai vertinimą. Tad, kai paaiškės visa ši informacija, bus galima spręsti, kokių konkrečių žingsnių imtis, siekiant sutvirtinti kopas ir išsaugoti paplūdimius.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite el. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.