Pereiti į pagrindinį turinį

Kovai su vėžiu – 90 eurų

2017-05-20 02:00

Žmogų gniuždanti diagnozė "vėžys", pasirodo, gali būti ne pati baisiausia žinia su onkologine liga kovojantiems pacientams. 45-erių klaipėdietę šokiravo valstybės požiūris į tuos, kuriems tenka grumtis už galimybę išgyventi.

Išlikimas: su krūties vėžiu kovojančioms moterims nemokamas perukas yra tik svajonė – pajamų netekusioms ligonėms tenka kęsti nepriteklių ir net badą. Išlikimas: su krūties vėžiu kovojančioms moterims nemokamas perukas yra tik svajonė – pajamų netekusioms ligonėms tenka kęsti nepriteklių ir net badą.

Liga smogė antrą kartą

Dvidešimties metų darbo stažą turinti klaipėdietė Daiva su onkologine liga grumiasi gaudama vos 90 eurų pajamų per mėnesį.

"Nesuprantu, kaip koks nors ministras gali priimti tokį įstatymą, kuris faktiškai į kapus varo su itin sunkiomis ligomis kovojančius žmones? Paaiškėjo, ligos išmoka mokama tik 90 dienų. Jei sergi vėžiu ir tavo chemoterapijos kursas truks keturis mėnesius, išgyventi šansų nebeturėsi – valstybė nusprendė nemokėti tokiems žmonėms ligos išmokų. Jei nemirsi nuo vėžio, numirsi iš bado", – konstatavo moteris.

Jei nemirsi nuo vėžio, numirsi iš bado.

Pirmoji Daivos akistata su onkologine liga įvyko prieš trejetą metų.

Vienoje krūtyje aptiktas mazgelis apvertė moters gyvenimą.

Tąkart medikai pasiūlė Daivai operuotis.

"Dirbau mokykloje budėtoja. Po pirmos operacijos į darbą sugrįžau gana greitai. Nors, tiesą sakant, prieš trejetą metų onkologiniai ligoniai net psichologo pagalbos negaudavo. Tik šiais metais ligoninėje atsirado psichologo etatas. O tokia pagalba yra būtina. Jei būtų buvusi galimybė konsultuotis, gal būčiau tęsusi gydymą, ir liga nebūtų atsinaujinusi", – svarstė moteris.

Gyvena už grašius

Po trejų metų Daivai teko vėl praverti žinomo uostamiesčio onkologo kabineto duris.

Šį kartą paaiškėjo, kad onkologinių darinių yra ir antrojoje krūtyje.

Artėjantį antradienį Daiva antrą kartą gulsis ant operacinio stalo.

"Manęs laukia radikali operacija. Sakoma, kad ji gali užtrukti šešias valandas. Tuo pat metu numatyta ir rekonstrukcijos operacija. Tačiau situacija yra ypač sudėtinga. Krūtų implantų niekas dykai neduoda. Už juos tenka sumokėti 2 tūkst. eurų. Gal kas nors mano, kad čia grožio operacija. Bet taip juk nėra. Prieš ją visą žiemą teko iškentėti chemoterapijos kursą", – liūdnai kalbėjo moteris.

Moteris medikų globoje yra nuo praėjusių metų gruodžio 5-osios, kai prasidėjo chemoterapija.

"Ji nutrūkdavo tik dviem savaitėms, kai mano kraujo rodikliai ypač suprastėdavo. Tačiau atsigavusi aš vėl sugrįždavau. Ligos išmoką gavau tik iki vasario. Nuo kovo tenka gyventi už 90 eurų", – pasakojo Daiva.

90 eurų – neįgalumo išmoka, kuri moteriai skirta po pirmosios operacijos.

"Aš susitvarkiau dokumentus neįgalumo išmokai. Pasirodo, dviejų išmokų žmogus negali gauti", – stebėjosi Daiva.

Ligai datos nėra

Iš tiesų Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos specialistai puse lūpų prasitaria, kad žmonės, paskubėję kreiptis į šią tarnybą dėl išmokos, netenka galimybės gauti ligos išmokos, nes ji tokiu atveju mokama tik 90 dienų.

"Nedarbingumo lapelis turėtų būti duodamas gydymo laikotarpiui, o ne konkrečiam laikotarpiui – 90 dienų ar 6 mėnesiams. Liga datos neturi. Bet įstatymai tokie, kad, nustačius žmogui vienokį ar kitokį neįgalumo lygį, laikino nedarbingumo lapelis jam apmokamas tik 90-iai dienų per vienus kalendorinius metus. Spėju, kad tik dėl to moteris pateko į štai tokią situaciją", – aiškino Neįgalumo ir darbingumo nustatymo tarnybos Klaipėdos dokumentų registravimo skyriaus vedėjas Mindaugas Gylys.

Pasak specialisto, jei žmogus negautų neįgalumo išmokos, jam apmokamo laikino nedarbingumo laikotarpis gali būti tęsiamas tiek, kiek reikia.

"Įstatyme neapibrėžta, koks tai laikotarpis, gali būti ir dešimt metų. Nors suprantama, kad taip nebūna. "Sodra" turėtų mokėti ligos išmoką. Tačiau žmogus negali gauti dviejų socialinių išmokų iš "Sodros". Jei jis gauna neįgalumo išmoką, negalima ilgiau nei 90 dienų mokėti ir ligos išmokos", – aiškino M.Gylys.

Tiesa, jis atkreipė dėmesį, kad reta ES valstybė yra tokia dosni išmokų klausimu.

"Išmokų nori net tie, kurie neturi darbo stažo ar visą gyvenimą dirbo už vokelius ir nemokėjo įmokų valstybei. Būna, kad sugrįžta piliečiai iš užsienio ir reikalauja išmokų", – tikino M.Gylys.

Pašalpų nesitiki

Klaipėdietei Daivai, laukiančiai operacijos, šią žiemą teko palikti savo darbo vietą, kai tik prasidėjo chemoterapijos kursas. Darbdavys norėjo kito darbuotojo.

"Šeimoje dirba tik vyras. Auginame dvi dukras. Ant vyro pečių visas šeimos išlaikymas. Tačiau bendros pajamos tokios, kad nesitikiu jokių kitų pašalpų. Visi žino, kad nustatytą ribą viršijus 5 eurais, jokios pašalpos neskiriamos", – pastebėjo Daiva.

Su sunkia liga kovojančią Daivą remia tėvai ir bičiuliai.

"Mūsų valstybės vyrai įsivaizduoja, kad po chemoterapijos žmogus privalo keltis ir žingsniuoti į darbą. Aš paklausiau savo gydytojo – išeitų, kad tiesiai iš operacinės turiu eiti dirbti, nes pajamų nėra? Jis pastebėjo, kad mūsų visuomenėje benamiai ir alkoholikai gauna didesnes išmokas, o dirbantys žmonės ligos atveju lieka be pajamų. Išgyvenk, kaip nori, iš 90 eurų sumos", – guodėsi Daiva.

"Sodros" Klaipėdos teritorinio padalinio vadovas Valdemaras Anužis sakė, kad ne visais atvejais ligos išmoka mokama tik 90 dienų.

"Labai dažnai tai priklauso nuo darbdavio. Žinau, kad Klaipėdoje yra tokių, kurie žmogų laiko net ir  metus. Net mes esame susidūrę su tokia situacija. Sirgo žmogus, buvo tęsiamas vadinamasis biuletenis, nes chemoterapija truko ilgiau. Tačiau laukėme, kol grįš į darbą", – buvusią situaciją nupasakojo V.Anužis.

Perukas – tik svajonė

Moteris viliasi, kad sukandus dantis jai pavyks ištverti pooperacinį laikotarpį, po jo – ir reabilitaciją. Ji tikisi iš karto galėsianti ieškotis darbo.

"Lietuvoje aš sėkmės istorijų negirdėjau. Visos, kovojančios su šia liga, išgyvena nežmonišką įtampą, panyra į depresijas, kenčia nepriteklių. Pasiseka tik toms, kurios suserga užsienyje. Tokią moterį užsienio ligoninėje prižiūri penki specialistai", – atsiduso Daiva.

Ligonę gydo ne tik onkologas, jai teikiama ir psichologinė pagalba.

"Socialinis darbuotojas nuodugniai informuoja apie priklausančią paramą. Krūties vėžiu sergančioms moterims po chemoterapijos užsienio valstybėse suteikiama galimybė gauti net kelis nemokamus perukus", – kalbėjo moteris.

Vėžys nelaikomas neįgalumu?

Su liga kovojančiai Daivai padeda atsitiesti tokio paties likimo moterys, kurios renkasi į užsiėmimus Šv. Pranciškaus onkologijos centre.

"Netikėtai pagalbą radau čia. Yra tokių moterų, kurios užsisklendžia savyje. Ir aš suprantu, nesinori tokių dalykų niekam pasakoti. Ne visi supranta ir ne visi užjaučia. O išsikalbėti reikia. Juk tai yra viso gyvenimo kova už gyvybę", – pripažino klaipėdietė.

Centro direktorė Aldona Kerpytė, išklausiusi Daivos istoriją, neslėpė nuostabos.

"Kas pasakė, kada vėžys turi baigtis? Juk pati išgyvenau tai. Būdavo visaip, ir 120 dienų mokėdavo ligos išmoką. Žinau, kad kitiems mokama dar ilgiau", – teigė A.Kerpytė.

Ji prisiminė ir tokius atvejus, kai ketvirtos stadijos vėžiu sergantys žmonės buvo kamantinėjami, ar tikrai jie negali patys savimi pasirūpinti.

Kas pasakė, kada vėžys turi baigtis?

"Tačiau neįgalumo už vėžį niekas "neduoda". Yra vertinimo metodikos ir pagal jas nustatomas darbingumo ar nedarbingumo lygis. Tačiau iš 90 eurų net buto išlaikyti neįmanoma, o dar gydytis reikia", – pastebėjo A.Kerpytė.

Žlugdo virtinė netekčių

Onkologinio centro socialinės veiklos specialistė Irena Baltiejienė pasakojo, kad tokio pobūdžio klausimų sulaukia kone kasdien.

"Dažnai žmonės nežino, kad gali kreiptis į savivaldybę dėl vienkartinės pašalpos sunkios ligos atveju. Nėra dideli pinigai, bet ir tai pagalba. Patariame kreiptis dėl nedarbingumo lygio nustatymo. Kartais žmonės net nežino, kad gali gauti pagalbą į namus. O tam reikia nusistatyti specialiuosius poreikius", – aiškino I.Baltiejienė.

Moteris tikino, kad dažnai onkologinę ligą žmonės ima slėpti, apie tai neprasitaria darbdaviui, kad tik neiškristų iš darbo rinkos.

"Mūsų centre sudaroma galimybė konsultuotis su psichologu. Kovodamas su liga žmogus patiria daugybę netekčių. Tai ir finansai, tai ir socialinis statusas. Žmogus netenka savo savasties, savo gyvenimo būdo, netenka dalies gyvenimo, nes jis savo laiką leidžia ligoninėse. Po chemoterapijos  nuslenka plaukai, antakiai, atsiranda stigmatizmas. Žmogus susigūžia, jam sunku, jis pereina daugybę etapų – neigimą, pyktį, derybas, depresiją ir susitaikymą. Kai žmogus pradeda kalbėtis, jis pradeda sveikti", – tvirtino I.Baltiejienė.

Šv. Pranciškaus onkologijos centre per pirmus keturis šių metų mėnesius apsilankė 1 548 lankytojai.

"Tai iš visos Lietuvos atvykstantys žmonės. Mes net apgyvendiname. Tai vienintelė mokama paslauga, o visas kitas paslaugas jis gauna nemokamai. Čia yra galimybė bendrauti su dvasininkais, atlikti išpažintį. Juk užklupus vėžiui, žmogus supyksta ant viso pasaulio ir ant Dievo. Jis klausia, kodėl jam taip nutiko? Egzistencinius klausimus tada reikia padėti išspręsti", – tikino I.Baltiejienė.

Naujausi komentarai

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.

Komentarai

  • HTML žymės neleidžiamos.
Atšaukti
Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų