Statybinės atliekos
Būtent po statybų ar remonto į aikšteles atvežamos gyventojų atliekos kelia daugiausia konfliktinių kibirkščių. Anksčiau statybines atliekas aikštelėse buvo galima mesti į vieną konteinerį, o dabar jas reikia atskirai išrūšiuoti į penkis ar net daugiau konteinerių.
Atskirai surenkamos keraminės kriauklės, betonas, plytos, čerpės ir kitos atliekos. Perdirbimui netinkami statybų likučiai – šiltinimo, izoliacinės ar apdailos medžiagos, tapetų, gipso plokščių likučiai, vandens ir nuotekų vamzdžių atliekos, santechnikos įrangos atliekos, veidrodžių duženos ir pan. – metami į kitą konteinerį. Būtina atskirai išrūšiuoti metalo atliekas: konstrukcijų profilius, kampuočius. Metalinės talpyklos nuo dažų, lakų, skiediklių turi būti atiduotos į pavojingų medžiagų saugojimo patalpą. Nuo statybų likusi švari mediena keliauja į tam skirtą konteinerį, o pakuotė – plastikinė plėvelė, kartonas – vėlgi dedama į skirtingus konteinerius. Beje, atskirai surenkamas ir polistirenas.
„Atliekų surinkimas ir jų perdirbimas pastaraisiais metais pasikeitė iš esmės. Dabar KRATC administruojamose aikštelėse surinktos atliekos keliauja ne į sąvartyną, o atiduodamos perdirbėjams. Pavyzdžiui, medieną pasiima baldininkai, plastikus – net kelios skirtingos įmonės. Jie šias medžiagas naudoja pakartotinai, deda į naujus gaminius. Todėl ir gyventojų prašome: atvežkite atliekas išrūšiuotas. Nes sumaišytų mes negalime priimti, o sąlygų perrūšiavimui mūsų aikštelėse nėra“, – aiškino Gediminas Sendrius, KRATC Ekologinės infrastruktūros administravimo skyriaus vadovas.
Pasak G. Sendriaus, pasitaikančių nesusipratimų būtų galima išvengti, jei prieš veždami statybines atliekas į aikšteles gyventojai susisiektų su KRATC aikštelės vadybininku ir paklaustų patarimo, jei kas neaišku. O konkrečios aikštelės kontaktus nesudėtinga rasti www.kratc.lt.
Apskaita erzina, bet ji privaloma
Kasmet į KRATC aikšteles atvežamų atliekų kiekiai didėja. Vien į tris Klaipėdoje veikiančias didžiųjų atliekų aikšteles klaipėdiečiai pernai atgabeno virš 8 500 tonų atliekų. Palyginimui, prieš dešimtmetį, 2014 m., jų buvo surinkta vos 850 tonų.
Ne paslaptis, kad savaitgalio dienomis dėl lankytojų antplūdžio aikštelėse kartais net susidaro eilės. Bet tai susiję ne vien su didesniu gyventojų srautu, bet ir privaloma atliekų apskaita. Lietuvoje preciziškai skaičiuojamos tiek gyventojų, tiek verslo atliekos, nes valstybė turi atsiskaityti Europos Sąjungai, kiek atliekų surinko ir sutvarkė. Todėl kiekvienas KRATC aikštelių lankytojas privalo pateikti asmens dokumentą, į duomenų bazę įvedamas jo atvežtų atliekų tipas, kiekis.
Beje, neretai kyla nemalonios situacijos ir dėl apskaitos niuansų. Pavyzdžiui, kai Klaipėdos rajone gyvenantis žmogus, vykdamas pakeliui į darbą Klaipėdoje, nori KRATC aikštelėje atsikratyti nebereikalingų daiktų, o čia jų nepriima.
„Tai irgi susiję su griežta atliekų apskaita. Kiekviena regiono savivaldybė turi ir apmoka didžiųjų atliekų aikštelių išlaidas, kur aptarnaujami tik tos savivaldybės gyventojai. Aikštelėse priimti atliekų iš kaimyninių savivaldybių mes kol kas neturime teisės“, – sakė G. Sendrius.
Todėl Klaipėdos rajone gyvenamąją vietą deklaravę gyventojai turi vykti į rajonui priklausančias aikšteles, o Klaipėdos miesto – naudotis tik uostamiesčio aikštelėmis.
Tikėtina, kad ši tvarka netrukus gali būti pakeista. Jei nepavyktų susitarti savivaldybėms, KRATC svarstys galimybę priimti iš kitų savivaldybių atgabentas atliekas už simbolinį mokestį. Tai vis tiek gyventojams būtų patogiau ir pigiau nei vykti į toliau esančias savo savivaldybės aikšteles. O aplinkosauginiu požiūriu irgi būtų tvariau: gamta nebūtų nuodijama transporto sukeliama tarša.
Naujausi komentarai