Šalyje yra tik septyni bažnyčios tarnai, kurie turi teisę užsiimti egzorcizmu, tačiau Vakarų Lietuvoje neatsirado nė vieno kunigo, kuris panorėtų susikauti su šėtono galia.

Suabejojo psichine sveikata

Viena klaipėdietė dėl pakrikusios dvasinės būsenos blaškėsi daug mėnesių, tačiau nei uostamiesčio bažnyčiose, nei visoje Klaipėdos apskrityje nerado dvasininko, kuris būtų pamėginęs atlikti egzorcizmo apeigas.

Ieškodama galimybės atsiversti į tikėjimą, moteris net parašė laišką Telšių vyskupui Jonui Borutai.

Tačiau šis atsakymą atsiuntė ne paklydusiai sielai, o parapijos klebonui ir paprašė jo išsiaiškinti, ar moteris yra psichiškai sveika.

Telšių vyskupijos kurijos kancleris Remigijus Saunorius patvirtino, jog vyskupas iš tiesų laikosi pozicijos, kad kiekvienas parapijos kunigas turi mokėti skaityti egzortų maldas.

"Mūsų vyskupijoje iš tiesų nėra paskirtas egzorcistas. Aš nežinau, kodėl kunigai to nenori imtis. Gal ne kiekvienas sugeba? Nežinau, ar pats sugebėčiau padėti žmogui. Aišku, mėginčiau skaityti maldas. Bet juk ne kiekvienam duota susikalbėti su jaunimu ar su vyresnio amžiaus žmogumi, tad ir čia turėtų būti tam tikras pašaukimas", – nuoširdžiai prisipažino kurijos kancleris R.Saunorius.

Pagal Bažnyčios kanono teisę kiekvienoje vyskupijoje turėtų būti po du kunigus egzorcistus. Esą todėl, kad nelengvai vykdomas toks pašaukimas.

Psichiatrai nematė ligos

Prislėgtos savijautos moteris nėra psichiatrų pacientė, o pati atvirai pripažino, kad buvo apsėsta piktosios dvasios po įsitraukimo į sektą.

"Jei kas nors man būtų pasakęs, kad teks išgyventi tai, ką dabar tenka, būčiau nepatikėjusi. Net mano mama tuo netiki. O viskas pasireiškia labai paprastai – kai tik ateinu į bažnyčią, man prasideda traukuliai", – atviravo laišką vyskupui parašiusi Laima (tikrasis vardas ir pavardė redakcijai žinomi).

Moteris jau kelis kartus vyko į Ruklą, kur egzorcizmo apeigas su ja atliko šalyje gerai žinomas kunigas Arnoldas Valkauskas.

"Viskas prasidėjo tada, kai nuėjau į bažnyčią sutvirtinimo sakramento. Vieną rytą pabudau ir suvokiau, kad viduje įvyko lyg sprogimas. Naktimis ėmiau sapnuoti košmarus, svaigdavo galva, ištikdavo priepuoliai, visas kūnas imdavo trūkčioti", – pasakojo Laima.

Klaipėdietei ėmė pūliuoti akys, tačiau medikams liga nepasidavė.

"O viskas yra dėl to, kad sektoje buvau įšventinta, jų terminologija tariant, man buvo suteikta dikša – dieviškos energijos perdavimas. Kaip tarp sektantų madinga sakyti, taip aš buvau inicijuota į dikšadavius", – pasakojo Laima.

Žemaitija – be piktųjų dvasių?

Vis šie dalykai, ištikę klaipėdietę, nenustebino vienos jos pažįstamos. Moteris iš karto suprato, kad iš sektos ištrūkusiai moteriai reikia egzorcisto pagalbos.

"Laima dar tik kelyje į išsilaisvinimą. Tačiau ji ne vienintelė, kurią esu vežusi pas egzorcistus į Ruklą. Tie dalykai egzistuoja ir tai yra labai rimta. Tik mažai kas patiki", – pasakojo Monika.
Šios klaipėdietės namuose yra vykęs ne vienas egzorcizmo seansas.

"Bėda ta, kad nėra Vakarų Lietuvoje egzorcisto. Žemaitijoje, matyt, nėra šėtono. Žmonės pagalbos važiuoja į kitas vyskupijas. O tokių seansų reikia ne vieno. Vienam žmogui gali užtekti 8–10 seansų, o kitam keturių metų neužtenka", – pasakojo Monika.

Maldos metu suko sąnarius

Kita gležna mergina, kuri ne kartą buvo pakėlusi ranką prieš save, Monikos namuose taip pat ne retas svečias.

"Aš 14 metų lankiau bažnyčią. Tačiau net minties nebuvo, kad galėčiau būti apsėsta", – prisipažino Jūratė.

Mergina metų metus gydėsi depresiją, mėgino iš gyvenimo pasitraukti įvairiais būdais.

"Mane lyg kas stūmė į savęs naikinimą. Kartą eidama pro Danės upę, pajutau didžiulę jėgą, kuri mane pastūmė link vandens", – prisipažino Jūratė.

Nukakusi į Ruklą, egzorcizmo seanso metu tyli, rami šviesiaplaukė ėmė šaukti, lyg pykčio pilnas demonas. Kai buvo skaitomos egzorto maldos, mergina spjaudėsi, klykė, jai įduotą kryžių vertė aukštyn. Kartkartėmis merginai temo sąmonė.

Klaipėdietę į Ruklą lydėjusi Monika, kuri taip pat dalyvavo egzorto apeigose, pasakojo, kad piktosios dvasios išvarymo metu Jūratės rankų sąnariai ėmė suktis į išorę.

"Net ir pačiam kunigui buvo netikėta tai, ką jis pamatė. Niekas nesitikėjo, kad tokia tyli, tikinti mergina gali būti apsėsta. Jūratė išsuko ne tik rankas, bet neįtikėtinai sukosi ir jos kaklas, veidas tampėsi, o akyse matėsi tik balti akių obuoliai", – prisiminė Monika.

Prabilo italų kalba

Kunigas A.Valkauskas klaipėdietei atliko 8 seansus, o 9-ojo nebeprireikė – blogis jau buvo pasišalinęs. Tiesa, lemiamas lūžis klaipėdietę ištiko piligriminėje kelionėje, lankant šventas vietas.

Mergina pasipasakojo kartu keliavusiam kunigui. Šis, nors ir neturėjo patirties, tačiau drįso skaityti maldų ir ėmėsi sielos apvalymo.

"Maldos metu aš prabilau itališkai ir lotyniškai, nors tikrai nemoku šių kalbų. Kai reikėjo pasakyti Dievo vardą, pajutau, kad kažkas mane smaugia, – kaklas buvo mėlynas. Tada kunigas uždėjo man stulą ant kaklo", – kraupius patyrimus pasakojo Jūratė.

Merginą smarkiai pykino, kai kunigas jai duodavo išgerti šventinto vandens.

"Pamaldų metu mane nuolat pykindavo. Aš nieko negalėjau padaryti, tai buvo virš mano jėgų. Tai buvo neįtikėtina, nes bažnyčią lankiau 14 metų. O tuomet egzorcistą norėjau sudraskyti, toks jis man priešas atrodė", – pasakojo Jūratė.

Mergina prisiminė, kad jautė baisų skausmą, kai kunigas šventintu aliejumi jai patepė veidą.

"Ne kiekvienam tai papasakosi, palaikys psichikos ligoniu. Tačiau tai yra tikra. Vienus pykina, o kiti, vos išvydę kryžių, alpsta. Apsėstas žmogus blogai jaučiasi bažnyčioje, jam norisi išniekinti šventą dalyką, jis negali sukalbėti maldos – jo žodžiai virsta švokštimu. Tačiau ne egzorcistas išlaisvina žmogų, o jo paties valia", – pasakojo Monika.

Demonų bauginimai

Nežmoniškas kančias patiria ne tik piktosios dvasios apsėstieji. Tikinčiųjų tarpe sklando prisiminimai, kaip vienas vietos kunigas yra pasakojęs savo mėginimą padėti apsėstajam.

Kuo dvasininkas labiau artėjo ligonio namų, tuo jam darėsi blogiau – pykino, ėmė suktis galva ir pintis kojos. Tuomet klebonas tai įvardijo, kaip šėtono mėginimą išgąsdinti į šventą misiją susiruošusį kleboną.

Yra liudijimų, kad egzorto apeigų metu piktųjų dvasių apsėsto žmogaus veidas keitėsi daugybę kartų. Apsėdimą išduoda keistas žvilgsnis. Žmogus bijo kryžiaus, švento vandens, blaškosi, kartais už jį melstis susirinkusius puola su nežmoniška jėga.

Kunigui – emocinė našta

Egzorcistas Vytenis Vaškelis pripažino, kad atpažįsta apsėstąjį iš jo reakcijos maldai.

"Kai abejoji, ar tai nėra šizofrenija arba kita nervų liga, pradedu melstis už žmogų. Ir tuomet paaiškėja: jei žmogaus kūnas ima tampytis, jam skauda, šokinėja vidaus organai, pasigirsta keisti garsai, o akys kraiposi", – pasakojo kunigas.

Viešpaties išlaisvinimo geriau esą yra prašyti su maldos užtarėjų grupele.

"Tikrasis egzorcistas yra Kristus. Noriu pažymėti, kad tikrasis piktosios dvasios išvarymas įvyksta su išpažintimi. Tai susitaikymas ir sakramento malonės priėmimas. Taip nutrūksta blogio šaknys", – kalbėjo kunigas.

V.Vaškelis atviravo, kad jo tarnystė bažnyčiai nėra lengva.

"Sunku emociškai, tai yra didelis nuovargis", – prisipažino egzorcistas.

Apsėstųjų daugėja

Ne vieno klaipėdiečio dvasią apvalęs kunigas A.Valkauskas tikino, kad jo jau nebestebina egzorto metu matomi dalykai.

"Pastaruoju metu labai daug kreipiasi apsėstųjų. Žinau, kad Klaipėdoje yra kažkokios sektos. Į visa tai reikia rimčiau žiūrėti. Jei žmogus neieško Dievo, jis randa kažką kita. Žmogus galvoja, kad pasaulyje viskas vyksta savaime. Jis negalvoja, kad egzistuoja Dievas, kaip ir nemano, kad egzistuoja piktoji dvasia", – tikino A.Valkauskas.

Kunigas priminė, kad santykis su tikėjimu neatsiejamas nuo gyvenimo prasmės ieškojimų.

"Pasaulis netelpa į primityvius rėmus. Jei žmogus neturi tikėjimo, jis neturi ir tikslų arba jie labai primityvūs. Kaip neatsiras depresijos, kai žmogus tik galvoja kaip jam praturėti, neieško, nelavėja? Tokius nevisavertiškumo kompleksų pilnus žmones labai lengva patraukti į sektas", – teigė A.Valkauskas.

Kunigas tikino, jog žmogaus manymas, kad kas nors kitas jį privalo padaryti laimingu, yra didžiausia klaida.

"Žmogus save patiki tokiems, kurie patys kelio nežino. O pavojinga yra tai, kad žmogus save gali patikėti visai netikusiai dvasiai", – kalbėjo A.Valkauskas.

Dvasines ligas kunigas taip pat siejo su tikėjimo dalykais.

"Ką reiškia nuvertinti save? Tai atsižadėjimas savo esmės. Ir tai labai didelė bėda, nes įvyksta žmogaus nuasmeninimas, ypač jei jis patenka į sektas. O žmogus turėtų pasididžiuoti, kad jį Dievas sukūrė", – požiūrį dėstė kunigas.

A.Valkausko teigimu, jei jis gyventų didmiestyje, neatsigintų prašančiųjų padėti.

"Gerai, kad Rukloje esu, toli nuo visų. O šiaip tai kiekvienas kaimo kunigas turi kalbėtis su savo žmonėmis. Daugybė dalykų atsisijotų. Apsėdimo atveju vaistai nepadės. Mes turime rimtą ginklą – maldą. Tik gaila, kad ne visi žmonės sulaukia pagalbos", – apgailestavo A.Valkauskas.