Bauda – iki 600 eurų

Klaipėdos regiono atliekų tvarkymo centro (KRATC) specialistai pastebi, kad gyventojai palieka drabužius ir kitus daiktus prie konteinerių, tikėdamiesi, kad jie kam nors pravers.

Tačiau mūsų mieste galioja bendra taisyklė – prie konteinerių nieko negalima palikti, išskyrus žaliąsias atliekas.

Palikus bet kokius kitus daiktus, gresia atsakomybė.

Pagal Administracinių nusižengimų kodekso 366 straipsnį, tvarkymo ir švaros taisyklių pažeidimas užtraukia įspėjimą arba baudą nuo 20 iki 140 eurų, o nusižengus pakartotinai – nuo 140 iki 600 eurų.

Pastebima, kad nepasiteisino praktika palikti prie konteinerių sukrautus į maišus drabužius. Žmonėms pasirausus, drabužiai išmėtomi aplink konteinerius, taip atsiranda netvarka.

Pasak KRATC Projektų vadovo komunikacijai Arūno Liubinavičiaus, naujieji tekstilės konteineriai pastatyti prie prekybos centrų.

"Pagal dabartinę tvarką, naujieji tekstilės konteineriai Klaipėdoje dažniausiai statomi prie prekybos centrų. Teko matyti ne tik žalios, bet ir raudonos spalvos, vadinasi, konteinerių parkas plečiasi. Jį aptarnauja privatus vežėjas. Jeigu drabužiai ar avalynė dar tinkami naudoti, geriausia juos sudėti į plastikinį ar šiukšlėms skirtą švarų maišą ir išmesti į tekstilės konteinerius", – teigė A. Liubinavičius.

Arūnas Liubinavičius. Vytauto Liaudanskio nuotr.

Galima ir atiduoti

Jeigu rūbai nebetinkami naudoti, juos galima išmesti į komunalinių atliekų konteinerį arba, esant didesniam kiekiui, atvežti į didžiųjų atliekų surinkimo aikštelę.

Kita galimybė – atiduoti drabužius "Carito" arba kitai organizacijai.

"Rūbų atsikratymo galimybės – gana plačios", – priminė pašnekovas.

Į komunalinių atliekų konteinerį galima mesti tik nepavojingas atliekas.

Nuo vienos iki kitos konteinerių aikštelės gyvenamuosiuose kvartaluose yra dviejų trijų namų atstumas.

"Jeigu pasižiūrėtume į rūšiuojamas atliekas, labai nedidelė šiukšlių dalis turi patekti į komunalinių atliekų konteinerį. Visos pakuotės – išrūšiuojamos, o pavojingos, stambiagabaritės atliekos turėtų būti išvežamos į didžiųjų atliekų aikštelę. Lieka higienos, namų tvarkymo priemonės, sulūžę inventoriaus ar namų apyvokos daiktai. Elektronika, buitinė technika turi būti šalinama surinkimo vietose arba atiduodama gamintojams pagal paskirtį", – paaiškino KRATC projektų vadovas.

Įrengs specialius gaviklius

"Nuo vienos iki kitos konteinerių aikštelės gyvenamuosiuose kvartaluose yra dviejų trijų namų atstumas. Nunešti nėra tokia didelė problema. Daug didesnė problema, jei žmonės pradeda dėti atliekas aplinkui ir po to skundžiasi, kad kieme turi sąvartyną", – pastebėjo A. Liubinavičius.

Vienas labiausiai rūšiuoti skatinančių dalykų – rinkliava, kadangi gyventojai moka tik už komunalinių atliekų konteinerį.

Už tuos, kuriuose rūšiuojamas popierius, bei stiklo ir plastiko konteinerius mokėti nereikia.

"Principas yra toks: kuo mažiau atliekų gyventojai išmes į komunalinių atliekų konteinerį, tuo mažiau reikės išvežimo, perrūšiavimo, sudeginimo arba šalinimo sąvartyne. Rūšiavimas – vienas būdų sutaupyti savo mokesčius", – tvirtino pašnekovas.

Žadama, kad ateityje konteineriuose bus įrengiami specialūs atliekų tūrio gavikliai. Tikimasi, kad tuomet bus lengviau pastebėti konteinerių užpildymą.