Juda miškų masyvais
Meška po Žemaitijos miškus klaidžioja jau visą mėnesį – pirmieji plėšrūną užfiksavo Skuodo medžiotojai.
Viešnia buvo užfiksuota balandžio 25 d., apie 6 val. ryto, prie medžiotojų įrengtos viliojimo vietos.
Gyvūną fiksavo Skuodo rajono medžiotojų klubo „Špituolė“ vaizdo kamera.
Miškas, kuriame tą kartą buvo nufilmuota meška, ribojasi su Kaukolikų, Baltrimų ir Daktarų kaimais.
Iki šiol meškos buvo fiksuotos tik Rytų Lietuvoje, o Vakarų Lietuvoje būta abejotinų pranešimų.
Gegužės 2-ąją meška jau buvo pastebėta Kretingos rajone, miško masyve tarp Daktarų ir Rubulių kaimų.
Miškas, kuriame buvo fiksuotas plėšrūnas, yra šalia kelio Palanga–Šiauliai.
Šio miško pakraščiuose yra įrengta tvora, ribojanti žvėrių patekimą į plentą, tačiau aplinkinių kaimų gyventojai įsitikinę, kad tokiam gyvūnui tinklinė tvora – ne barjeras.
Kretingos rajono sodininkų bendrijos „Rubuliai“ pirmininkas Tomas Dirginčius tikino, kad sodų bendrija yra didžiausia Kretingos rajone, todėl gyventojai nerimauja dėl fiksuoto meškos vizito gretimame miške.
„Turime virš 600 narių, esame didžiausi Kretingos rajone. Kol kas naujų pranešimų apie šį gyvūną nebuvo. Viliamės, kad tai migruojantis gyvūnas. Miškų mūsų pusėje yra. Bet su žmona pakalbėjome, kad šiemet grybauti jau neisime“, – kalbėjo sodų bendrijos pirmininkas.
T. Dirginčius prisipažino, kad jam miške pakako akistatos su vilkais.
„Meškos nenorėčiau sutikti. Su vilkais jau teko susitikti Jokūbavo miškuose. Nėra labai malonu. Turiu vilties, kad meška čia neužsibus. Čia daug gyventojų. Sudėtingiau kaimyninei sodų bendrijai, kuri iš viso miške įsikūrusi“, – svarstė bendrijos pirmininkas.
Sodus juosia tvora
O štai kitos sodų bendrijos „Minija“, kurią juosia Rubulių miškas, pirmininkė Vilma Jonutienė tikino, kad meškų sodininkai nebijo.
„Mūsų bendrija yra aptverta tvora, ją juosia apsauginis griovys. Mums baisesnės pasiutusios lapės, kurių buvo apylinkėse“, – teigė bendrijos pirmininkė.
V. Jonutienė tikino, kad panikos tarp sodininkų nėra, „Minijos“ soduose gyvena apie pusketvirto šimto žmonių.
„Aš tik pasigendu informacijos iš savivaldybės. Kažkas turėtų pasakyti, kaip mums elgtis, ką daryti, jei kaimynystėje įsikūrė meška?“ – klausė bendrijos pirmininkė.
Šiuose soduose žmonės laiko vištas, tad tai gali sudominti miško žvėrį. Šiaurės ir Rytų Lietuvos kaimuose fiksuota atvejų, kad meškos sodybose išpjovė vištas, išdraskė avilius.
Svarbiausia – informacija
Su Rubulių mišku besiribojančios Kartenos seniūnijos seniūnė Alina Jonutienė baiminosi, kad meška įveiks ne tik tvoras, bet ir Palangos–Šiaulių plentą.
„Mes esame kaimynystėje. Kol kas meškos mano seniūnijoje nefiksavo. Miškas su mumis ribojasi. Tad klausimas, kur ji patrauks? Neduok, Dieve, ji patrauktų pas mus. Gyvūnui nepaaiškinsi, gali ir pas mus ateiti. Nežinau net, ką reikėtų daryti“, – pripažino seniūnė.
A. Jonutienė svarstė, kad pirmiausiai kreiptųsi į medžiotojus.
„Mes prieš kurį laiką turėjome problemų su barsukais. Jie rausė Kartenos piliakalnį. Ieškojau medžiotojų. O kas daugiau padės tokiu atveju? Aišku, į mešką niekas nešaudys. Bet bent jau kažkokios informacijos ieškočiau. Už medžiotojus niekas geriau nežinos“, – svarstė A. Jonutienė.
Seniūnė pripažino, kad vietos gyventojai turi būti operatyviai informuoti apie tokio gyvūno kaimynystę.
„Tai yra labai svarbu. Ne tik dėl miškų lankymo. Juk vaikai vaikšto į mokyklinius autobusus, daug kas važinėja dviračiais. Aš pati tame miške, kur aptiko mešką, grybauju. Daugiau ten neisiu. Ką gali žinoti, ką sutiksi miške. Jei paskelbta, kad gali būti pavojus, tai ir nereikia lįsti“, – kalbėjo moteris.
Kartenos seniūnė pastebėjo, kad kitų apsisaugojimo būdų nėra, tik vengimas tos teritorijos, kurioje pastebėtas plėšrūnas.
O gal ir į Klaipėdą ji pajudės?
„O gal ir į Klaipėdą ji pajudės? Ten – sočiau. Medžiotojai žinią paskleidė, bet mes visi ir nežinome, o kas toliau? Informacijos tikrai trūksta. Seniūnas juk meškos nepagaus“, – pastebėjo A. Jonutienė.
Plėšrūnas traukia tolyn
Kretingos rajone mešką fiksavusio medžiotojų būrelio „Minija“ vadovas Aurimas Šeputis vylėsi, kad meška iš rajono bus pasitraukusi.
„Per 20 dienų mūsų kameros daugiau nė karto jos nefiksavo. Labai tikėtina, kad pasitraukė. Mūsų medžioklės plotuose yra ne viena kamera. Ir nė viena jų meškos daugiau neužfiksavo“, – patikino A. Šeputis.
Medžiotojai svarstė, kur galėjo patraukti meška.
„Tikėtinos kelios kryptys. Galėjo ir Skuodo link judėti, bet galėjo patraukti ir į Plungės pusę. Neatmestina, kad ji galėjo patraukti ir į Palangą. Pro Karteną galėjo judėti ir tada traukti miškų masyvais. Šalia Kūlupėnų yra geležinkelio pervaža, aptverta tvora. Bet tokiam žvėriui tvora ne kliūtis“, – svarstė A. Šeputis.
Medžiotojas pripažino, kad meška ieškotų ramesnių vietų. Grūšlaukės kraštovaizdžio draustinis jai visai tiktų.
„Jei ji trauktų į šiaurę. O jei pasuktų piečiau, Reiskių tyro telmologinis draustinis jai taip pat tiktų. Taip, tai jau kiti rajonai. Bet meška per parą gali nupėdinti 50 kilometrų. Šią akimirką ji gali būti perėjusi du rajonus. Tik įdomu, ar kitų rajonų medžiotojai jos nefiksuoja. Netikiu, kad niekur neužfiksuos“, – kalbėjo medžiotojas.
Asmenukių nereikėtų darytis
Pasak A. Šepučio, pastebėtas gyvūnas yra dvejų ar trejų metų amžiaus.
„Kažkur ji vaikščioja. Tik medžiotojai turėtų atidžiau tikrinti kameras ties šėryklomis. Vis tiek ją turės užfiksuoti. Tai – jaunas gyvūnas, jis ieško naujos teritorijos“, – patikino A. Šeputis.
Gyventojams, kurie gali sutikti mešką miške, A. Šeputis patarė jokiu būdu negąsdinti ir neerzinti plėšrūno.
„Nereikėtų šaukti, triukšmauti. Priešingai, reikėtų elgtis labai ramiai. Jei tektų susitikti, negalima pulti bėgti. Ramiai pastovėjus, reikia neskubant atsitraukti. Svarbu nepulti daryti asmenukių“, – paaiškino A. Šeputis.
Viena gyventoja yra viešai pasakojusi, kad šaukė, mojavo rankomis ir vijo mešką, kurią užtiko snaudžiančią miške.
„Negerai, tokių dalykų negalima daryti. Reikėtų kuo ramiau elgtis. Nereikėtų jos fotografuoti. Jei žmogus bus tyliai, tikėtina, meška pati pasišalins“, – patarė medžiotojas.
Medžiotojai susidarė vaizdą, kad po Žemaitiją klaidžioja „kultūringa“ meška.
„Jokių žalų ji nepridarė. Nebuvo agresyviai nusiteikusi. Ji tokia labai kultūringa, praėjo pro šėryklas labai ramiai. Tai, kad ji sodų bendrijose gali ieškoti maisto, labai tikėtina. Tik šiuo metu yra toks periodas, kai meška visko susiranda pati. Ją net nelabai domino žvėrių šėryklose buvę grūdai ar kukurūzai. Ji labiau domėjosi kirminiukais, vabaliukais, sliekais“, – pastebėjo medžiotojas.
Meška, pasak medžiotojo, nėra sulysusi, maisto randa.
„Ji yra normalaus sudėjimo. Gal ir netrauks prie gyventojų. Nebent pakeliui pasitaikytų. Bet kol kas įspūdis toks, kad randa maisto miške ir gyvenvietės jos nedomina“, – pripažino A. Šeputis.
Matė kelyje į Švėkšną
Meškų medžiotojai yra ir anksčiau fiksavę Vakarų Lietuvoje.
2021 metų gegužę žvėrį užfiksavo medžiotojų klubo „Ąžuolas“ nario Vido Maurico pastatyta vaizdo kamera.
Meška miško laukymėje pasirodė 23 valandą. Ji užfiksuota Švėkšnos apylinkių miškuose tarp Vilkų Kampo ir Bliūdsukių kaimų.
Po kelių savaičių tais pačiais 2021 metais žvėrį medžiotojai užfiksavo Judrėnų miškų masyve, prie sankirtos su Kvėdarnos seniūnija.
Medžiotojų būrelio „Judrė“ nariai biologinės įvairovės duomenų registrui skirtame tinklalapyje skelbė, kad žvėrį išvydo medžioklės metu.
„Sėdėdami medžioklės bokštelyje, apie 23 val. pro termovizorių už 300 metrų pamatėme mešką. Buvo sunku patikėti. Stebėjome apie valandą, po to ėjome link mašinos, meška pasitraukė“, – rašė medžiotojai.
Prieš daugybę metų klaipėdiečių šeima dienraščiui „Klaipėda“ yra liudijusi, kad savomis akimis regėjo mešką ties Švėkšna.
Žmonės tą kartą važiavo automobiliu nuo Saugų pusės Švėkšnos link. Staiga skersai kelio perbėgo meška. Žvėris kelią kirto skubėdamas ir pradingo miško tankmėje, tad žmonės nufotografuoti meškos nespėjo. Tačiau apie matytą vaizdą papasakojo žurnalistams.
(be temos)
(be temos)
(be temos)