Aktualijos nesiskiria
Knygoje nemažai atspindimi ir kiti dalykai: netektys, optimizmas dėl ateities, istorinės patirtys.
L. Mažylis jau svarsto ir apie ketvirtąją knygą, kuri galėtų tapti savotiška jo ataskaita apie darbą Europos Parlamente.
Praėjusią savaitę apsilankęs pajūryje L. Mažylis susitiko su jaunaisiais ir garbaus amžiaus palangiškiais bei klaipėdiečiais, ne tik pristatė jiems savo knygą, bet ir kalbėjo apie praeitį bei šių dienų aktualijas.
Palangoje jis bendravo su Senosios gimnazijos moksleiviais ir pristatė jiems parodą apie tremtį.
„Kalbėti su jaunąja karta apie tremtį nėra paprasta, tam reikia ir pedagoginių sugebėjimų. Vyresnioji karta supranta kontekstą, o moksleiviams viskas visiškai nauja. Pasistengiau, kad jiems būtų suprantama ir įdomu. Vakare bendravau su kurorto Trečiojo amžiaus universiteto lankytojais, kalbėjome apie Vasario 16-osios epochą, to laikmečio sąsajas su šiandieniniu karu. O palangiškiai gerai žino, kad net keturi Vasario 16-osios akto signatarai kadaise yra baigę tuometinę Palangos progimnaziją“, – atviravo europarlamentaras.
To paties vizito į pajūrį metu L. Mažylis apsilankė ir Klaipėdos Vytauto Didžiojo bei „Ąžuolyno“ gimnazijose.
Svečio nenustebino, o veikiau nudžiugino tai, kad gimnazistai įdėmiai jo klausė ir pateikė įdomių klausimų ne tik Vasario 16-osios, bet ir karų, tremčių ir dabartinės tarptautinės situacijos temomis. Iš bendravimo su moksleiviais europarlamentaras suprato, kad šie dalykai jaunajai kartai yra svarbūs.
Moksleiviai norėjo sužinoti, kas L. Mažylį paskatino ieškoti Nepriklausomybės Akto, kaip jis save motyvavo šioms paieškoms. Bendraudamas su pajūrio žmonėmis, Europos Parlamento narys įsitikino, kad tiek įvairiose Lietuvos vietovėse, tiek Briuselyje – tos pačios aktualijos.
Gamtosaugai – ypatingas dėmesys
L. Mažylis, dirbantis Europos Parlamento Aplinkos, sveikatos ir maisto saugos komitete, kalbinamas dienraščio „Klaipėda“ korespondentų, pasakojo, jog pastarosiomis savaitėmis buvo priimti dokumentai, susiję su kova su klimato kaita. Jie patenka į Žaliojo kurso strategiją.
Viename jų aptariama nauja Apyvartinių taršos leidimų prekybos sistema (ATLPS). Populiariai tariant, jeigu kur nors trečiosiose valstybėse pagamintos prekės labai teršia atmosferą, importuotojai, toliau apdorojantys šias prekes, turės tai deklaruoti. Jei tai gyventojams ar kurioms nors verslo grupėms bus pernelyg didelė našta, tuos nelygumus išlyginti įsteigiamas socialinis klimato fondas, kad smulkiajam ir vidutiniam verslui nebūtų padaryta žalos.
Europos liaudies partijos frakcija, kuriai priklauso ir L. Mažylis, rėmė poziciją dėl dar dviejų tos pačios srities teisės aktų. Vienas jų tiesiogiai susijęs su aviacijos, o kitas – su laivų sukeliama tarša. Šie įstatymai iš dalies koreguos dabartinę situaciją.
Kartu Parlamente patvirtintas anglies dioksido korekcinis mechanizmas ir Socialinis klimato fondas.
„Teisės aktai labai sudėtingi, jų pataisų labai daug, todėl tenka laviruoti tarp noro „žalinti“ kontinentą ir visą Žemės rutulį ir mūsų frakcijos nuostatų palaikyti smulkųjį ir vidutinį verslą, kuris neturi sustoti veikti“, – paaiškino L. Mažylis. Socialinis klimato fondas padės visuomenei, smulkesniam verslui pereinant link tvarumo.
Europarlamentaras pasakojo apie nuoseklias pastangas kovojant, kad Europos Sąjungos rinkoje esančios prekės neprisidėtų prie miškų naikinimo – nepriklausomai nuo to, ar tai vyktų Europos Sąjungoje, ar bet kurioje kitoje pasaulio vietoje.
„Džiaugiuosi, kad visai neseniai pagaliau užbaigėme balsavimus dėl kovai su miškų naikinimu skirto reglamento. Jis turėtų sukurti realius įrankius, skirtus kovoti su miškų naikinimu, alinimu ir pertvarkymu. Tai pasakytina ir apie mūsų prekybos partnerių šalis, kuriose miškai yra itin pažeidžiami, kaip Amazonės miškai Brazilijoje“, – konkrečius pavyzdžius minėjo europarlamentaras.
Mūsų bandymas sankcijomis Rusijos veiksmus sumenkinti ir sumažinti, kaip paaiškėjo, pagimdė būdus, kaip jas apeiti.
Faktai verčia abejoti
„Kita tema, nuo kurios nuo praėjusių metų vasario 24-osios niekaip neišsilaisviname, – agresyvaus Rusijos karo Ukrainoje poveikis. Mūsų bandymas sankcijomis Rusijos veiksmus sumenkinti ir sumažinti, kaip paaiškėjo, pagimdė būdus, kaip jas apeiti. Dabar daug kalbame apie tai, kaip Rusija sugeba sankcijas apeiti per trečiąsias šalis. Visada kalbu, kad Baltarusijai šie ribojimai turi būti tokie pat kaip ir Rusijai. O dabar kyla rimtų įtarimų, kad tai daroma ir per Centrinės Azijos respublikas, mat jų prekybos apimtys didėja, per jas keliauja ir dvigubos paskirties prekės, kurios turi strateginę, karinę reikšmę. Man, kaip Europos Parlamento nariui, kyla klausimai, kuriuos ir pateikiau“, – pastarojo meto savo veiklos aktualijas dėstė europarlamentaras.
Remiantis skirtingais pranešimais, per praėjusius metus Centrinės Azijos šalių prekyba su Rusija išaugo vidutiniškai nuo 60 iki 80 proc.
Pagal 2022 m. sausio–spalio duomenis, Kazachstano įmonės į Rusiją eksportavo elektronikos ir mobiliųjų telefonų už daugiau nei 500 mln. eurų arba 18 kartų daugiau nei per tą patį 2021 m. laikotarpį.
Ypatingo Europos Parlamento dėmesio pastaruoju metu sulaukė Uzbekistanas. L. Mažylis tapo šio klausimo šešėliniu pranešėju Tarptautinės prekybos komitete. Vienu metu šiai šaliai buvo iškeltos sąlygos paisyti bene 27 žmogaus teisių konvencijų, ir Uzbekistanas parodė šiose srityse tam tikrą pažangą. Kelta sąlyga – nuimant medvilnę nenaudoti vergiško, neatlygintino moterų ir vaikų darbo. Šalis sugebėjo įrodyti, kad šių ir kitų neigiamų dalykų sumažėjo.
Uzbekistanas ir kitos regiono šalys suinteresuotos didinti Europos Sąjungos įtaką, gauti palankius prekybos režimus. Europa jiems yra įdomi, nepaisant Kinijos ir Rusijos kaimynystės. Europa padarė nuolaidą, ir tai šaliai neša milijoninę naudą.
„Kaip kitaip tuos ne visai demokratinius režimus galime paveikti? Galime kelti sąlygas, kad būtų paisoma tam tikrų reikalavimų. Taip atsitiko su Uzbekistanu. Savo frakcijoje esu atsakingas už šią teritorinę erdvę, man tenka pasisakyti, ką apie tai galvoju. Mano įsitikinimu, prieš darant nuolaidas prekybos srityje, būtina išsiaiškinti, ar per šią šalį nekeliauja prekybos srautai į Rusiją“, – dėstė savo nuostatą L. Mažylis.
Astravas kelia nerimą
Kiek primirštas dėl pastarojo meto aktualijų, bet nepraradęs aktualumo yra Astravo atominės elektrinės veiklos klausimas.
Netrukus ketinama prie tinklų jungti antrąjį jos reaktorių, nors gerai žinoma, kad ir pirmasis yra nesaugus. Elektrinė pastatyta netinkamoje vietoje, nustatyta nemažai statybos pažeidimų, neįsileidžiami tarptautiniai kontrolieriai.
L. Mažylis pasakojo apie rūpestį ieškant būdų, kaip galima būtų padidinti kontrolę Astravo atominėje, dėl to jis kreipėsi ir į Europos Komisiją, ir į kitas tarptautines organizacijas.
„Mes jaučiame, kad tai yra galimas šantažo Europai įrankis. Egzistuoja ir avarijos, ir provokacijų grėsmė“, – priminė primirštas nerimastingas žinias L. Mažylis.
Baltarusių tauta 2020-aisiais parodė, kad ji yra ori ir siekia laisvės. Represijų mastas šioje šalyje taip sparčiai didėja, kad ten gyvenantiems žmonėms priešintis darosi neįmanoma. Juk ir dabar baltarusiai patiria represijas už tai, kad 2020-aisiais išėjo protestuoti. Šiuo metu laisvė atimama net už patiktuko paspaudimą.
Dauguma įmonių šalyje – valstybinės. Žmonės netenka darbo vien už įtarimą, kad ką nors daro ar galvoja kitaip. L. Mažylio žodžiais tariant, sunku net suvokti, kiek dar Baltarusijos valdžia gali degraduoti spausdama savo tautą.
Geležinkelis – svarbus uostui
Vienas aktualiausių klaipėdiečiams Europos Parlamente svarstomų klausimų – „Rail Baltica“ likimas ir vėžės į Klaipėdą perspektyvos.
L. Mažylis įsitikinęs, kad šis klausimas europinėse institucijose svarstomas pernelyg ilgai.
Dabar aiškiai suprantama, kad Ukrainos transporto koridoriai labai prasmingi tiek į Vakarus, tiek į Baltijos šalis. Toks kelias per Lenkiją į uostus mūsų šalyje turės ateitį ir bus abipusiškai naudingas.
Kol kas „Rail Baltica“, kad ir kaip gaila, realizuojamas tik fragmentais. Gerokai atsilieka vėžės tiesimas nuo Marijampolės į mūsų šalies pietus.
„Turime kalbėti ir apie tai, ar tiesiant „Rail Baltica“ Klaipėdos uosto konkurencingumas nebus paaukotas vardan Rygos ir Talino. Turime kovoti dėl atšakos Lietuvoje iki Klaipėdos“, – tvirtai įsitikinęs L. Mažylis.
Europai reikia išlaikyti vieningumą
Kalbėdamas apie NATO plėtrą, europarlamentaras pažymėjo, kad per tragiškus karo Ukrainoje dalykus skaidresnis tapo suvokimas, kaip Europa turėtų gyventi toliau. Suomijos įstojimas į aljansą suteikė daugiau saugumo šiai šaliai, nes gynyba nuo agresyvios kaimynės tampa nebe jos vienos reikalu. O jei artimiausiu metu dar ir Švedija taps NATO nare, kuo mažai kas abejoja, Baltija taps savotišku vidaus „ežeru“, tad mūsų šaliai saugumo žymiai padaugės.
„Šio regiono saugumas, mano ir mano bendraminčių įsivaizdavimu, nėra įmanomas be Ukrainos narystės NATO. Šis klausimas šiandien yra gana jautrus. Nes ne visos Vakarų valstybės dabar yra pasiruošusios garsiai deklaruoti tokią mintį. Nors visiems aišku, kad tiesa – Ukrainos pusėje, ji yra agresijos objektas, ji ginasi, bet kai pradedama kalbėti apie jos stojimą į aljansą, mus pradeda vaizduoti kaip kažkokius karo kurstytojus. Mano giliu įsitikinimu, Ukrainai turi būti duotas pažadas priimti į NATO, kai karas baigsis. Apie tai turime deklaruoti iš anksto, nes Kremlius supranta tik jėgos kalbą. Europos Parlamento valia ir pareiškimai daro įtaką tokiems sprendimams, juk didelė ES dalis valstybių yra ir NATO narės“, – įsitikinęs europarlamentaras.
Kalbėdamas apie Lietuvos saugumą L. Mažylis neslėpė nuostatos, kad vien atgrasymo neužtenka, turi būti tvirta gynybos strategija.
Europos Sąjungos valstybės jau įsipareigojo gaminti amuniciją Ukrainai, tad ir Europos Parlamentas yra tiesiogiai susijęs su sprendimais dėl karo, nors gynyba ir saugumas nėra tiesioginiai Europos Parlamento veiklos tikslai.
„Kartu turime galvoti ir apie ES plėtrą, be jos mūsų bendras regiono saugumas neįsivaizduojamas. Moldovai, kaip ir Ukrainai, suteikėme narės kandidatės į ES statusą. Bet to neužtenka, turime remti šios šalies ekonomiką, demokratijos stiprinimą, gerinti sąlygas Moldovai prekyboje su ES. Pats prieš kelis mėnesius lankiausi su oficialia „Euronest“ delegacija Kišiniove, šaliai didelę įtaką turi ir Rusijos karas prieš Ukrainą. Ne kartą pasisakiau ir dėl Sakartvelo situacijos, šalis taip pat turi turėti aiškią perspektyvą dėl ES, mes turime padėti siekti reformų“, – teigė europarlamentaras.
Pasak jo, ES užduotis – ne tik išlikti vieninga, bet ir stiprinti savo įtaką ten, kur Kremlius vis dar bando žaisti juodus žaidimus.
