Priemiesčiuose įsikūrę klaipėdiečiai, susidūrę su natūralia gamta, neretai išsigąsta jų kiemuose apsilankiusių lapių ar kitų laukinių gyvūnų. O štai dienraščio skaitytoją Raimundą į jo sodybą atklydę du maži lapiukai labai pradžiugino.

Kadangi aplink sodybas lankosi ir kiti gyvūnai – katės, kiškiai, stirnos, kurapkos – įrengta vieta, kurioje jis palieka maisto, tai yra "kas liko nuo stalo".

"Sunku jiems šiais laikais – viskas atliekų konteineriuose, iš kurių ne kažin ką iškrapštysi. Taigi mūsų padėtas kačių maistas lapinams patiko. Ir nors jie auga pagal gamtos dėsnius – gaudo peles, graužia, ką randa ar nučiumpa, ateina ir miestietiško maisto. Dabar liko tik vienas lapiukas. Pavadinome Berta (ar Bertu). Nesu specialistas nustatant, kas yra kas, bet tai labai gražus ir protingas sutvėrimas. Mes gerbiame jo teises nelygiame "sugyvenime" su žmogumi", – teigė Raimundas.

Vyras pasakojo, kad gyvūnėlis reaguoja pašauktas vardu, tačiau su juo stengiasi bendrauti per pagarbų atstumą – "už tvoros". Raimundas viliasi, kad žvėrelis nepapuls į medžiotojo optinį taikiklį ir išgyvens savo lapišką gyvenimą tiek, kiek jam lemta.

"Juk šiandien nė vienas medžiotojas neina gaudyti "gėrio", kaip gamta sutvėrė – plikomis rankomis prieš lapiną ar stirną. Jie šaudo iš toli, tiksliai, šiltai ir su malonumu", – ironizavo su lapiuku susibičiuliavęs vyras.