Uostas incidentų išvengė

Uostininkų teigimu, ketvirtadienio vakarą pajūryje siautėjusi audra buvo viena stipriausių per pastarąjį dešimtmetį.

Didžiausias fiksuotas vėjo greitis – 37,9 m/s. Uoste esanti įranga užfiksavo, kad bangų aukštis buvo 5–6 metrai.

Įsismarkavęs vėjas gerokai pakėlė ir vandens lygį – uosto akvatorijoje maždaug 130 centimetrų.

Stichija: labiausiai nuo audros, kurios metu vėjo greitis siekė beveik 38 m/s, ketvirtadienio vakarą nukentėjo pajūrio paplūdimiai. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

"Laimė, nors vėjas buvo itin stiprus, rimtų incidentų išvengta. Vieno laivo kapitonas paprašė vilkikų pagalbos, kad padėtų saugiai stovėti prie krantinės. Kito laivo, laukusio įplaukti į uostą, kapitonas priėmė sprendimą audrą pralaukti jūroje, išmetus inkarus ties Karkle", – pasakojo Adomas Alekna, Klaipėdos uosto kapitonas.

Penktadienio rytą, 9 val., laivyba Klaipėdos uoste atnaujinta.

Senų medžių testas

Per patį audros piką Klaipėdoje ketvirtadienio vakarą išsiliejęs Dangės vanduo pasiekė senamiestį, Žvejų gatvę.

Buvo grėsmė, kad bus apsemta ir gatvėje palikta mašina, bet policija rado savininką ir jis automobilį išgelbėjo.

Finalas: per audrą Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro kieme lūžo laiku nepašalintas nusenęs medis, kuris krisdamas sutraiškė dalį mūrinės tvoros. Dabar laukia nemažos išlaidos šios vietos sutvarkymui. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Vanduo slūgti pradėjo apie 1.30 val.

Dėl stipraus vėjo gerokai apgadintas pačioje upėje plūduriavęs restoranas "Das Boot", kurį ketinama išplukdyti remontui.

Klaipėdoje per naktį gauta apie 70 pranešimų apie virtusius medžius.

Ugniagesiai įvairiose regiono vietose skubėjo jų šalinti nuo važiuojamosios kelio dalies.

Stichinio vėjo neatlaikė nemažai medžių Dangės skvere ir Skulptūrų parke.

Būtent tų, kuriuos ketinta šalinti ir dėl kurių buvo kilęs visuomenininkų ažiotažas.

Menininkas: vėjas, tarsi koks meistras, iš kelio ženklų padarė štai tokius "meno" kūrinius. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Lūžo senas galingas medis Klaipėdos karalienės Luizės jaunimo centro kieme, jis krisdamas sutraiškė dalį mūrinės tvoros.

Šį medį dar pernai prašyta nupjauti, nes jis esą buvo negyvas ir per vegetacinį periodą net nesulapojo.

"Kiekviena audra yra tam tikra pamoka. Pastaroji – taip pat. Mieste buvo apie 50 medžių, kuriuos reikėjo nupjauti. Taigi 30–40 jų per audrą lūžo, kiti pavojingai pasviro. Tai tik paliudija, kad specialistai, siūlę juos pjauti, buvo teisūs. Pats tikrai esu už žmogaus ir gamtos pagarbų santykį. Tačiau kur šiandien yra tie, kurie šokinėjo per tvoras ir protestavo dėl medžių šalinimo, kai dabar yra štai tokios pasekmės?" – retoriškai klausė Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, pasidžiaugęs, kad nuo tų lūžusių medžių nenukentėjo žmonės.

Vytautas Grubliauskas / Vytauto Liaudanskio nuotr.

Mašina – be vairuotojo

Ketvirtadienio vakarą visoje Klaipėdoje nulaužtos medžių šakos nuklojo šaligatvius, automobilius.

20.45 val. Klaipėdoje, Sausio 15-osios gatvėje, medis užvirto ant automobilių "Renault Megane", "Peugeot 207" ir "Toyota Prius".

Gyventojai pastebėjo automobilį, važinėjantį po kiemą be vairuotojo. Mašina buvo pastatyta laisva pavara. Visa laimė, ji nieko neapgadino.

Vėjo nugriautas tekstilės konteineris suniokojo dar vieną mašiną.

Iš viso Klaipėdoje griūdami medžiai apgadino devynis automobilius.

Įrodymas: stichinio vėjo neatlaikė nemažai Dangės skvero medžių, kurių nespėta pašalinti. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Regione pareigūnai dėl audros gavo 162 pranešimus. Klaipėdos policija pranešimų apie audros padarinius pradėjo gauti nuo 18 val. ir jų buvo gaunama iki pat ryto.

Karklų gatvėje vėjas nuplėšė dalį bendrabučio skardinio stogo, prie Aukštosios jūreivystės mokyklos – nustūmė atliekų rūšiavimo konteinerius į gatvę, o Sportininkų gatvėje ant šaligatvio byrėjo daugiabučio sienos plytos.

Vėjas apgadino Klaipėdos apygardos teismo pastatą, taip pat statomą viešbutį Tomo gatvėje.

Jūrininkų prospekte į priešingą pusę vėtra nusuko visus šviesoforus.

Štormas siaubė paplūdimius

"Klaipėdos paplūdimių" direktoriaus pavaduotojas Aleksandras Siakki, vakar apžiūrėjęs, ką naktinis stichijos šėlsmas prikrėtė pajūryje, tikino, jog tiek nuostolių pastaruoju metu būta tik prieš penkerius metus, po uragano Feliksas.

"Šįkart audra pridarė labai daug nuostolių. Sugadino beveik visas paplūdimio aikšteles, nuplovė laiptus ir Pirmojoje Melnragėje, ir Antrojoje Melnragėje, ir Giruliuose. Apgadintos kopos, nukentėjo pajūrio gelbėjimo stoties stogas. Jau apvažiavome, apžiūrėjome, svarstome, kaip čia viską reikės sutvarkyti", – kalbėjo A.Siakki.

Anot jo, toks vaizdas Klaipėdos pajūryje buvo 2015-ųjų sausį, kai pakrantėms tvarkyti buvo telkiami klaipėdiečiai ir net kariškiai.

"Po audrų paprastai į krantą išmetama daug šiukšlių. Taip yra ir dabar. Darbo bus daug, teks viską išvalyti ir suremontuoti. Kiek tai kainuos, dar neaišku. Prieš gamtą nepakovosi", – reziumavo A.Siakki.

Apokalipsė: audringą naktį kartu su komunalininkais po Palangą važinėjęs kurorto meras fiksavo katastrofiškus vaizdus. (Šarūno Vaitkaus nuotr.)

Klaipėdos meras teigė, kad visas Lietuvos pajūris yra visos šalies turtas ir jo sutvarkymui teks ieškoti lėšų iš valstybės biudžeto, nes, akivaizdu, savivaldybėms tai bus pernelyg sunki našta.

Pajūrio regioninio parko ekologas Erlandas Paplauskis taip pat patvirtino, kad apgadinta šiek tiek laiptų Karklėje šalia jūros, kuriems sutvarkyti reikės ir lėšų, ir darbo rankų. Parke yra nemažai nulaužtų medžių.

Anot Nidos gelbėjimo stoties vadovo Gintaro Kuprio, šįkart Neringos paplūdimiai nuo audros nukentėjo mažiau.

"Nebuvo taip blogai, kaip tikėjomės. Nuo gelbėjimo stoties pastato Nidoje nuplėštos kelios lentos, panašiai – ir Juodkrantėje. O šiaip audrą atlaikėme gerai. Paplūdimys nuplautas nestipriai, tik šiukšlių nemažai. Kiek žinau, darbo turėjo ugniagesiai dėl išvirtusių medžių", – pasakojo G.Kuprys.

Bėdos dėl nuotekų ir vandens

Klaipėdos rajone taip pat neišvengta vėjovartų bei apgadinto gyventojų, miesto turto.

Veiviržėnuose apgadinta dalis gimnazijos katilinės stogo.

Gargžduose vėjas išvartė nemažai medžių, apgadino privačių namų.

"Pagrindinės problemos yra dėl vandenvalos įmonių. Šiandien iš 14 vandenvalos įrenginių veikia tik 5", – didžiausią problemą įvardijo Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas.

Anot mero, įrenginius iš rikiuotės išvedė nutrūkęs elektros tiekimas, tačiau jau rytą buvo susisiekta su bendrove "Klaipėdos vanduo", kuriai ir priklauso įrenginiai, ir nuspręsta padėtį stabilizuoti pasitelkus generatorius.

Kiekviena audra yra tam tikra pamoka.

Planuota, kad dieną dauguma įrenginių jau veiks.

"Turime problemą ir dėl vandens tiekimo. Šiuo metu Klaipėdos rajone 16 gyvenviečių ir kaimų neturi vandens, nes yra sutrikusios siurblinės. Gedimas taip pat yra todėl, kad nėra elektros", – vakar dėstė B.Markauskas.

Elektros gedimų šalinimas gali užtrukti, mat yra išverstų stulpų, nutrauktų linijų, todėl vandenvalos ir vandentiekio problemas stengiamasi spręsti laikinomis priemonėmis.

"Prašome gyventojų, kad kuo mažiau naudotų vandens, kad būtų kuo mažiau nuotekų", – pastebėjo meras.

Palangoje – apokalipsės vaizdai

Ketvirtadienio vakarą, vos grįžęs iš Vilniaus, Palangos meras Šarūnas Vaitkus pateko tiesiai į audrą.

Nuostoliai: iš viso Klaipėdoje užvirtę medžiai apgadino devynis automobilius. (Vytauto Liaudanskio nuotr.)

Ir nespėjęs nė atsipūsti kartu su Palangos komunalinio ūkio vadovu Gediminu Valinevičiumi leidosi apžiūrėti uragano talžomą kurortą.

"Vaizdas buvo tartum per apokalipsę. Audra negailestingai vertė medžius, ardė kopas. Rąžės upė išsiliejo iš krantų ir užtvindė dviračių tako ruožą nuo J.Basanavičiaus gatvės į šiaurinę pusę, užtvindė ir mišką. Daug medžių nugriuvo ant važiuojamosios kelio dalies, kiemuose. Kai kur dingo elektra", – pasakojo Š.Vaitkus.

Anot mero, visos mieste esančios tarnybos dirbo visu pajėgumu.

Komunalinio ūkio vyrai (beveik visos brigados) savanoriškai likvidavo padarinius. Pjaustė nuvirtusius medžius, iš gatvių stumdė vėjo nuverstus konteinerius.

Visu pajėgumu dirbo policijos, priešgaisrinės tarnybos pareigūnai.

"Miestą tvarkė visą naktį, šiandien ryte vaizdas jau geresnis. Tačiau labai nukentėjo pajūrio kopos į dešinę nuo jūros tilto. Medinių takų nebėra. Pirminiais duomenimis, centrinėje miesto dalyje išgriuvo apie 70 medžių, Birutės parke – apie 20. Nežinome situacijos aplinkiniuose miškeliuose, nes teritorija nuo Nemirsetos iki Būtingės labai didelė. Daug medžių buvo užgriuvę ant važiuojamosios dalies, kiemuose, viskas sutvarkyta ir tvarkoma", – teigė Š.Vaitkus.

Meras pasidžiaugė, kad audrą atlaikė jūros tiltas, jokių pažeidimų nepastebėta.

"Dabar jau jūra atsitraukė, tačiau paplūdimiai labai suniokoti, bet mes viską sutvarkysime. Jei ne ta smėlio papildymo programa, nežinau, ką reikėtų daryti. Pranešimų apie nelaimingus atsitikimus iki šios minutės nesame gavę, o tai ir yra svarbiausia", – tikino Palangos meras.

Vėliau paaiškėjo, kad ties Būtinge jūra trijose vietose prasilaužė pro kopas ir užliejo aplinkinius laukus, namų valdas, žmonių sklypus.

Tūkstančiai žmonių – be elektros

Uraganinis vėjas be elektros energijos paliko gausybę Klaipėdos regiono gyventojų.

Bendrovės ESO duomenimis, visame regione stiprus vėjas nutraukė 400 oro linijų, be elektros paliko apie 40 tūkst. vartotojų.

Bendrovės atstovas Tomas Kavaliauskas teigė, kad situacija yra labai rimta, įmonėje paskelbta ekstremali situacija, gedimus šalina triskart daugiau darbuotojų, tačiau kada padėtis bus stabilizuota – neprognozuojama.

"Tai nėra lygintina su tuo, kas būna vasarą, kai praeina vėtros. Hidrometeorologai patvirtino – buvo uraganinis vėjas, ypač pajūrio regione, kur greitis siekė iki 31 m/s. Mes situaciją lyginame su padėtimi prieš dešimt ar penkiolika metų, kai siautė Ervinas ar Anatolijus, – apibendrino T.Kavaliauskas.

Stichinis vėjas, siaubęs Lietuvą

1956 01 21 Klaipėdoje vėjo greitis buvo 34 m/s.

1962 02 17 vėjo greitis Klaipėdoje siekė 30 m/s.

1967 10 18 Klaipėdoje ir Nidoje, o 1970 10 30 Klaipėdoje vėjo greitis siekė 40 m/s.

1969 03 09 Kaune 12.30 val. siautė vėjas, kurio greitis siekė 38 m/s.

1969 05 15 Jurbarke škvalo metu vėjo greitis viršijo 30 m/s.

1971 12 08 Palangoje ir 1982 12 16 Birštone bei Klaipėdoje vakarų vėjas siekė 35 m/s.

1972 03 23 Palangoje, Kalvarijoje, Druskininkuose pūtė 35–38 m/s vėjas.

1973 11 23 net 9 stotyse vėjo greitis viršijo 30 m/s (Klaipėdoje daugiau nei 35 m/s).

1977 09 14 Klaipėdoje, Šilutėje šėlo audra (vėjo greitis siekė 30 m/s).

1981 05 29 viesulas nusiaubė Širvintas. Vėjo greitis – net 70 m/s.

1984 05 26 Pakruojyje siautėjo škvalas: 35 m/s.

1986 06 13 Utenoje vėjo greitis siekė 40 m/s.

1986 06 06 Birštone praūžė viesulas, kurio greitis siekė 50 m/s.

1993 01 14 Laukuvoje vėjo greitis siekė 35 m/s, Nidoje – 36 m/s (prie jūros).

1999 12 04 praūžė uraganas Anatolijus. Vėjas sustiprėjo iki 40 m/s.

2005 m. sausio 8 ir 9 dienomis siautė uraganas Ervinas, vėjo greitis pajūryje sustiprėjo iki 32 m/s.

2011 11 28 Šilutės ir Kretingos apylinkėse vėjo greitis siekė 31 m/s.

2012 06 25 Šilutėje škvalo metu vėjo gūsiai siekė 40 m/s.

2012 07 09 Nidoje audros metu užfiksuotas 36 m/s vėjo greitis.

2012 08 06 pajūryje siautė audra, Klaipėdoje vėjo greitis siekė 32 m/s, per 1 val. iškrito 46 mm kritulių.

2015 01 11 d. pajūryje siautė uraganas Feliksas – Klaipėdos uosto akvatorijoje vidutinis vėjo greitis buvo 25 m/s, gūsiai – 32,5 m/s.

Šaltinis: meteo.lt