NVSC Klaipėdos departamento Užkrečiamųjų ligų valdymo skyriaus patarėja Rima Šimkuvienė informavo, kad pastarąjį kartą legionierių liga Klaipėdoje nustatyta šių metų balandį.

„Tai buvo su kelionėmis į užsienio šalis susijęs atvejis. Taip pat vienas legionelių sukeltas ligos atvejis Klaipėdos mieste buvo registruotas 2021 m. Šiuo atveju kartu su Nacionaline visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija buvo imami vandens tyrimai asmens namuose. Vandens mėginiuose legionelės bakterijų aptikta nebuvo, tačiau buvo rekomenduota pakelti karšto vandens temperatūrą, kuri patikrinimo metu neatitiko reikalavimų“, – teigė pašnekovė.

Po vieną atvejį Klaipėdoje buvo registruota 2019 ir 2016 m. Tuo metu Klaipėdos rajone legioneliozės atvejų nebuvo užregistruota.

„Klaipėdos mieste ir rajone pastaraisiais metais mirčių nuo legioneliozės nebuvo“, – sakė specialistė.

NVSC nurodė, kad legioneliozė – ūminė infekcinė liga, pasireiškianti ūminės pneumonijos ar ūminės respiracinės ligos klinikiniais sindromais.

Šiai ligai būdingos dvi kliniškai ir epidemiologiškai susijusios formos: pirmoji – legionierių liga, kuriai būdingas karščiavimas, mialgija, kosulys, pneumonija, ir antroji – Pontiako karštligė, pasižyminti lengvesne ligos eiga be pneumonijos.

Siekiant išvengti susirgimų legionelioze, patariama neleisti vandeniui užsistovėti vandens sistemoje – jei jis buvo nenaudojamas ilgesnį laiką, leisti vandeniui keletą minučių nutekėti, kol čiaupe bus pasiekiama 50 laipsnių karšto ir 20 laipsnių šalto vandens temperatūra.

Taip pat patariama stebėti sanitarinių prietaisų, vandens čiaupų, maišytuvų, žarnelių būklę, reguliariai prižiūrėti, valyti ir dezinfekuoti dušus, dušų galvutes ir čiaupus, kad nesikauptų nuosėdos ir nešvarumai.