Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus organizuojamos paskaitos paprastai sutraukia didelę miesto bei krašto praeitimi besidominčių žmonių auditoriją. Šįkart renginį organizavo ne tik muziejus, bet ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas bei Klaipėdos žydų bendruomenė.
R. Leiserowitz paskaitos pasiklausyti atėjo dar daugiau klaipėdiečių nei įprasta.
Tik žydų bendruomenės pirmininkas Feliksas Puzemskis negalėjo dalyvauti ir dėl to atsiprašė pranešėjos lūpomis.
R. Leiserowitz įvairiais aspektais nagrinėja žydų istoriją. Šįkart ji kalbėjo apie tai, kaip šie žmonės traukėsi iš Klaipėdos, koks buvo jų nekilnojamojo turto likimas.
Kruopščiai atliekamas istorikės mokslinis darbas tapo pranešimo pagrindu, tačiau pasigirti, kad netrukus skaitytojus pasieks atskiras leidinys šia tema, R. Leiserowitz dar negali. Tyrimas tęsiamas, mokslininkė gilinasi ir į atskirų šeimų likimus, ieškodama tarp jų panašumų bei skirtybių.
Juk dalis turtingesnių žydų suskubo palikti Klaipėdą dar 1938 metais. Didžioji jų dalis išvyko gyventi į Angliją, JAV ar net Pietų Afrikos Respubliką.
Kiti sulaukė 1939 metų kovo 23-iosios, kai po nacistinės Vokietijos pateikto Lietuvai ultimatumo į Klaipėdą atvyko pats Adolfas Hitleris.
Tądien kartu su fiureriu į mūsų miestą atkako ir būrys propagandinį darbą dirbusių fotokorespondentų. Jie fotografavo sunkiai pakrautus manta vežimus, kuriais iš miesto skubėjo išvažiuoti Klaipėdos žydai, mat šios tautos žmonėms buvo liepta išvykti iš miesto.
Šių žmonių likimai – tragiškiausi. Vos pabėgę nuo nacių iš Klaipėdos krašto, jie apsistojo Žemaitijoje arba Kaune, o jau po poros metų atgulė masiniuose kapuose.
Likę mieste žydai buvo ištremti į Liubliną.
Esama duomenų, kad po minėtos datos iš Klaipėdos išvyko apie 9 tūkst. žydų bei lietuvių, daugiausiai tų, kurie apsigyveno mieste tarpukariu. Paskaičiuota, kad mieste konfiskuota 17 mln. dolerių vertės turtas.
Naujausi komentarai