Priemonė išvengti bankroto arba žeminanti ir nereikalinga pašalpa – taip dviprasmiškai Klaipėdos verslininkai vertina nekilnojamojo turto (NT) mokesčio lengvatas. Suabejojusi jomis miesto valdžia ėmėsi tai peržiūrėti. Po mėnesio paaiškės, ar lengvatos apskritai bus panaikintos, ar jas gaus daugiau įmonių.

Verslininkai – neaktyvūs

Klaipėdos politikai verslininkus pamalonino prieš penkerius metus, kai patvirtino tvarką, pagal kurią įmonės gali gauti NT mokesčio lengvatų.

Taip siekta atgaivinti senamiestį. Tad galimybė mokėti mažesnius mokesčius ir buvo suteikta tik miesto širdyje veikiančioms įmonėms.

Tikėtasi, jog kursis įvairios meno dirbtuvės, galerijos, parduotuvėlės, o kavinės leis turistams nemokamai pasinaudoti tualetu.

Dar po kelerių metų miesto tarybos nariai nusprendė, jog už gerus darbus į NT mokesčio lengvatas gali pretenduoti ne tik senamiesčio, bet ir visos centrinės miesto dalies verslininkai.

Tačiau NT mokesčio lengvatų suteikimo tvarka, kuri galioja tik Klaipėdoje, nepasiteisino. Tai konstatavo patys senamiesčio verslininkai, ir visuomenininkai, ir valdžios atstovai.

Todėl politikų pavedimu šiuo metu yra sudaryta darbo grupė, kuri vertina galiojančią lengvatų suteikimo tvarką. Verslininkai buvo kviečiami teikti pasiūlymus, tačiau jų sulaukta vos kelių.

Tingi tvarkyti dokumentus

„Verslo bendruomenė nelabai tikisi gauti mokesčių lengvatų arba tiesiog neturi poreikio jų gauti. Verslas juk kuriamas ne tam, kad sulauktų paramos ar pašalpų, o užsidirbtų. Nekilnojamojo turto mokestis nėra tas pagrindinis veiksnys, kuris formuoja verslo aplinką“, – teigė Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos prie Klaipėdos miesto tarybos pirmininkas Aras Mileška.

Jis pats ir verslininkai pageidautų, jog į egzistuojančią tvarką dėl NT mokesčių lengvatos vėl būtų įtrauktas punktas, kad ji suteikiama už renginių organizavimą.

„Senamiesčio gaivinime renginiai yra vienas didžiausių akcentų, o lengvata už jų organizavimą yra panaikinta. Manau, ši klaida turi būti ištaisyta, tačiau taip pat reikia aiškiai apibrėžti, už kokius renginius kokios lengvatos taikomos“, – tvirtino A.Mileška.

Lengvatų teikimo senamiesčio verslininkams tvarką jis vertino nepatenkinamai. „Per metus tą pašalpą gauna keliasdešimt verslininkų, kai jų mieste yra tūkstančiai. Be to, vidutinė lengvatos suma yra apie 3 tūkst. litų, o tai – juokas. Užtat daugelis verslininkų net tingi užsiimti popierizmu“, – neslėpė A.Mileška.

Reikia prašyti malonės

Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė Eugenija Odebrecht pripažino tai, kas akivaizdu – NT lengvatos, suteiktos verslininkams, norimo rezultato nedavė, nes senamiestyje iki šiol trūksta gyvybės.

„Tačiau jei verslininkams teks mokėti 100 proc. nekilnojamojo turto mokestį, tuomet verslas visai sunyks. Nekilnojamojo turto mokestis senamiestyje yra 5-6 kartus didesnis nei kitose miesto vietose, o žmonių pritraukimas į centrą yra labai menkas, todėl verslininkams ir reikia lengvatų“, – aiškino E.Odebrecht.

Pastebėjus, jog tomis lengvatomis naudojasi mažai verslininkų, tad gal jos net nereikalingos, pašnekovė tvirtino, kad gauti lengvatą yra labai sudėtinga.

„Jos turi prašyti tarsi kokios malonės ir jei nesi nusipelnęs ar miesto tarybos narys, tai klerkas gali atmesti tavo prašymą net nenagrinėjęs. Niekur pasaulyje nemačiau tokios valdžios, kuri taip nemylėtų savo verslininkų“, – apmaudo neslėpė E.Odebrecht.

Grabaliojasi kaip šuniukai

Ji tvirtino, kad dalis senamiesčio verslininkų jau seniai būtų atsisakę savo verslo, pardavę pastatus, tačiau NT kainos senamiestyje tokios, kad rasti jam pirkėjų neįmanoma.

„Visi eitų ir išeitų, bet dabar priversti turėti savo turtą ir juo kažkaip rūpintis. Kaip šuniukai šulinyje grabaliojasi į kraštelius, kad krūminių dantų neapsemtų“, – ironizavo E.Odebrecht.

Paklausta, kaip ji pati elgtųsi, jei būtų jos valia, pašnekovė teigė, jog darytų eksperimentą – visiems senamiesčio ir centrinės miesto dalies verslininkams suteiktų NT mokesčių lengvatų. Mažesnes patalpas turinčioms įmonėms tokio mokesčio apskirtai nereikėtų mokėti, o didesnės turėtų mokėti pusę sumos.

„Taupyti ne visada yra gerai. Geriau uždirbti, o tada taupyti. Todėl ir siūlau tokį eksperimentą – suteikti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatas visiems verslininkams kelerius metus ir, aišku, kartu parengti bei įgyvendinti kompleksinę turizmo plėtros programą“, – siūlymą pateikė Klaipėdos verslininkų senamiesčio sąjungos pirmininkė.

Biudžetui – skaudulys

Miesto tarybos narys bei Smulkiojo ir vidutinio verslo tarybos narys Vidmantas Plečkaitis įsitikinęs, jog į NT mokesčio lengvatas turėtų pretenduoti visi Klaipėdos verslininkai, o ne tik dirbantys senamiestyje ar centrinėje miesto dalyje.

„Kuo senamiesčio verslininkai yra geresni už tą, kuris vargsta Šilutės plente? Visada pasisakiau už nevienodas sąlygas verslui“, – teigė V.Plečkaitis.

Lengvatų norintys gauti verslininkai miestui privalėtų atsilyginti.

„Negalima į viską žiūrėti tik buhalterių akimis. Gal verslininkas, kuris žinos, kad turės teisę gauti nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų, kvartale, kuriame dirba, įrengs vaikų žaidimo aikštelę“, – galimų iniciatyvų bandė įžvelgti V.Plečkaitis.

Tačiau jo samprotavimus apie lengvatas visiems Klaipėdos verslininkams nukirto uostamiesčio savivaldybės Mokesčių skyriaus vedėja Jolanta Uptienė.

„Jei būtų tvarka, kad nekilnojamojo turto mokesčio lengvatų galėtų gauti visi verslininkai, tai būtų per didelė našta miesto biudžetui“, – neslėpė J.Uptienė.

Ji pabrėžė, jog ir lengvatos senamiesčio verslininkams yra skaudulys miesto biudžete. Per penkerius metus dėl suteiktų lengvatų į Klaipėdos iždą nepateko daugiau nei pusė milijono litų.

Darbo grupė, analizuojanti NT mokesčio lengvatas, siūlymus, kaip tobulinti galiojančią tvarką, turi pateikti iki balandžio 15-osios.