Rezultatyvi sumažėjusi krova

Šiemet sausį Klaipėdos uostas kartu su Būtingės naftos terminalu krovė 3 mln. 985 tūkst. tonų krovinių.

Tai nėra didelis skaičius, nes pernai sausį vien Klaipėdos uostas krovė per 4 mln. tonų.

Šiemet sausį Klaipėdos uosto krova siekė per 3,38 mln. tonų. Tai buvo 621 tūkst. tonų arba 15,5 proc. mažiau nei pernai sausį.

Krova iš dalies krito ir dėl itin sumažėjusios „Klaipėdos Smeltės“ konteinerių krovos. 2019 m. sausį ji siekė 37 051 TEU, o šiemet sausį – 11 570 TEU.

Tačiau ir gerokai sumažėjusio Klaipėdos uosto kartu su Būtingės naftos terminalu rezultato (3,98 mln. tonų) užteko Lietuvai aplenkti Latvijos uostus.

Sporto terminais tariant, lietuviai šiemet bėgo lėčiau, tačiau sugebėjo aplenkti ypač lėtus latvius.

Faktas: istorinis momentas užfiksuotas šioje lentelėje, kurioje nurodyta, kaip Lietuvos uostai pirmą kartą istorijoje pagal šių metų sausio mėnesio krovą aplenkė Latvijos uostus. (KVJUD nuotr.)

Bendra Latvijos uostų krova šiemet sausį siekė 3,88 mln. tonų. Tai net 29,1 proc. arba 1,59 mln. tonų mažiau nei pernai sausį.

Priminsime, kad pernai sausį Latvijos uostai krovė 5,48 mln. tonų. Lietuvos uostų (Klaipėda + Būtingė) krova pernai sausį siekė 4,99 mln. tonų.

Ar galima tikėtis, kad tris jūrinius uostus turinti Latvija visus metus nusileis vienam Lietuvos Klaipėdos uostui su Būtingės terminalu? To tikėtis būtų naivu, juo labiau kad Latvijos uostų krovai, ypač Ventspilio, įtakos dar galėjo turėti pernai paskelbta JAV sankcija ir pačių Latvijos uostų statuso keitimas.

Kas lėmė latvių krovos kritimą?

Šiemet sausį didžiausios dalies krovinių kaip tik neteko Ventspilio uostas. Pernai sausį jis krovė 2,07 mln. tonų, o šiemet sausį krova siekė vos 1,18 mln. tonų. Krovos kritimas – net 886 tūkst. tonų arba 42 proc.

Rygos uosto krova nuo 2,84 mln. tonų pernai sausį sumažėjo iki 2,13 mln. tonų šiemet sausį. Netektis sudarė 711 tūkst. tonų arba 25 proc. Rygos uoste net 62 proc. sumažėjo rusiškų anglių krova.

To buvo galima tikėtis, nes rusiškų anglių eksportas į Europą smarkiai mažėjo. Net 45,7 proc. Rygos uoste sumažėjo trąšų krova. Taip pat 8,6 proc. krito naftos produktų krova, 3,3 proc. mažiau krauta konteinerių pagal TEU. Iš viso 37 642 TEU. Išsiskyrė tai, kad Rygos uoste net 77 proc. daugiau krauta grūdų ir 71 proc. daugiau – medienos. 

Iš rytinės Baltijos regiono uostų kol kas su teigiama krova šiemet išliko vienintelis Latvijos Liepojos uostas.

Jis šiemet sausį krovė 570 tūkst. tonų. Tai 0,4 proc. arba 2,5 tūkst. tonų daugiau nei pernai sausį. Šiame uoste sausį net 17,6 proc. krito birių krovinių krova (jų dalis Liepojoje yra net 65 proc.), 90 proc. mažiau krauta atracitinių anglių.

Tačiau net 169 proc. kilo chemijos produktų krova, 152 proc. –
naftos produktų, 110 proc. – statybinių medžiagų, 77 proc. – medienos.

Tokie dideli svyravimai mažus kiekius kraunančiuose uostuose nestebina, nes didžiulį kritimą gali sukelti net ir vienas nepakrautas laivas. Kita vertus, tai rodo, kad uostas neturi nuolatinių krovinių srauto.

Rusijoje dominuoja nafta

Negalima teigti, kad ryškus šių metų kritimas Latvijos Rygos ir Ventspilio uostuose yra dėl to, kad Rusija iš jų perėmė rusiškos kilmės krovinius į savo uostus.

Rusijos Baltijos jūros baseino uostų krova sausį siekė 22,17 mln. tonų. Tai 5,4 proc. daugiau nei pernai. Tačiau augimas pasiektas dėl skystų krovinių, naftos ir jos produktų, krovos. Rusijos Baltijos jūros baseine iš viso krauta 13,47 mln. tonų skystų krovinių. Tai 9,3 proc. daugiau nei pernai sausį. Tuo tarpu sausų krovinių krova išliko panaši kaip pernai (-0,1 proc.). Ji siekė 8,71 mln. tonų.

Kai kurių Rusijos Baltijos jūros regionų uostų krova sausį netgi smarkiai krito, Vysocko – net 35 proc.

Bendra visų Rusijos uostų krova šiemet sausį siekė 68,58 mln. tonų. Tai 1,7 proc. daugiau nei pernai. Beveik nepakito sausų krovinių krova (iš viso 28,67 mln. t arba +0,2 proc.). Ryškiau iki 39,9 mln. t (+2,9 proc.) augo naftos ir jos produktų krova. Tai gali reikšti, kad Rusija anglių eksporto netektis kompensuoja padidintu naftos ir jos produktų eksportu.

Atsigauna Ukrainos uostai

Įdomi tendencija yra tai, kad Ukrainos uostų krova šiemet sausį buvo net 20 proc. didesnė nei pernai sausį. Iš viso Ukrainos uostai per šį mėnesį krovė 13,5 mln. tonų krovinių.

Tai parodo, kad nuo rusiškų krovinių daugiausia anksčiau buvusi priklausoma Ukraina perorientavo savo krovą. Galima prisiminti, kad po konflikto su Rusija dėl Krymo Ukrainos uostų krova kelerius metus smarkiai krito, o dabar pradėjo atsigauti.

Pagrindinis Ukrainos uostų krovinys yra grūdai (sausį krauta 4,7 mln. t arba 22 proc. daugiau nei pernai), rūda (sausį krauta 3,1 mln. t arba + 32 proc.), konteineriai (89,7 tūkst. TEU arba +15,8 proc.), anglys (771 tūkst. t arba 4,2 karto daugiau).

Ukrainos uostuose net 10,2 mln. tonų (+17 proc. daugiau) šiemet sausį sudarė pačios Ukrainos eksportas, 2,2 mln. t – importas (+37 proc.) ir 965 tūkst. t – tranzitiniai kroviniai (+28 proc.).

Ukrainoje sausį daugiausia krovė Pivdenij (Južnij) – 4,6 mln.t, + 28 proc., Nikolajevsko (2,6 mln. t, +13 proc.), Černomorsko (2,3 mln. t, +17 proc.), Odesos (2 mln.t, +5 proc.), Mariupolio (551 tūkst.t, + 65 proc.), Olvijos (491 tūkst. t) uostai.