Atvyko Irano žurnalistų

Dėmesio Panemunės gyventojai dabar sulaukia tik dėl kaimynystės su Kaliningrado sritimi, kuri priklauso Rusijos Federacijai (RF).

Neseniai čia lankėsi Irano televizijos žurnalistai, ieškodami, kas jiems užsienio kalba Panemunėje galėtų atsakyti į klausimą – kaip jaučiasi šiuo metu pavojingiausiu laikomame pasaulio taške gyvenantys pasienio gyventojai?

"O kur tie kariniai daliniai, apie kuriuos kalba šalies vadovai ir karinė vadovybė? Gal kažkur prie Suvalkų, miškuose? Nes čia nieko nėra, nė gyvos dvasios", – išpyškino Panemunės gyventojas Sigitas.

Vyras pasakojo, kad miestelis šiuo metu lyg išmiręs.

"Visi išvažiavo dirbti į užsienį, liko senukai ir bedarbiai. Jaunimo čia nebėra. Siena uždaryta, to judėjimo, kuris buvo prieš kurį laiką, taip pat nėra. Veikia kavinė, saldumynus kepanti įmonė, tačiau tai ir viskas", – dairydamasis sankryžoje pasakojo vietinis.

Vyras gyvena už kelių žingsnių nuo Panemunės pasienio kontrolės posto. Istoriniame name, kuriame kadaise veikė vokiečių šeimos viešbutis, įsikūrusios kelios šeimos.

Pakvietęs į svečius, Sigitas rodė, kaip jis pasiruošė galimai kaimyninės šalies agresijai.

"Turiu daržą, auginu pomidorų šiltnamyje, prižiūriu sodą. Mano butas antrame aukšte, tačiau dar įsirengiau pusrūsį, gal sprogimą ir atlaikys. Jei sprogimas nuneš namą, turiu įrengtą kambarį ūkiniame pastate. Vis bus kur pasislėpti", – kalbėjo vyras.

Pasienio gyventojas taip leido suprasti, kad vis dėlto galvoja apie tai, kaip tektų išgyventi, jei prasidėtų kaimyninės šalies agresija.

Tiltas: dėl Karalienės Luizės tilto remonto Rusijos pareigūnai sustabdė automobilių eismą pasienio punkte, sieną galima kirsti tik pėsčiomis. Todėl čia atvažiavusiems asmenims tenka ieškoti vietos, kur palikti savo mašiną, ir tik tada pėdinti į Kaliningrado sritį. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Taikinys – Klaipėda?

Panemunės gyventojai prie Rusijos kaimynystės lyg ir pripratę, ypatingo nerimo jų kalbose negirdėti.

Kita šio miestelio gyventoja Lina tikino, kad anapus sienos likusi daugybė jos draugių.

"Aš visą gyvenimą sovietiniais laikais dirbau Sovetske. Mano visos draugės ten. Susiskambiname, bet nedažnai. Dabar pasienio punktas uždarytas, tik keli žmonės pėsčiomis dar vaikšto per tiltą, eina dirbti į "Vičiūnų" fabriką", – tikino moteris.

Paklausta, kokios mintys sukasi jos galvoje dėl agresyvios Kremliaus retorikos Lietuvos atžvilgiu, ji pripažino, kad nesibaimina.

"Jei kur bombarduos, tai toliau – Klaipėdą, pavyzdžiui. Pas mus čia praeis tiesiai, nesustoję. Todėl ir nebijau. Jiems mūsų nereikėtų", – tarstelėjo Lina.

Jiems mūsų nereikėtų.

Moteris pripažino, kad Lietuvos pasienyje gyvenantys žmonės iki šiol žiūri Rusijos televizijos kanalus ir daugelio galvose kyla įvairių minčių.

"Paklausai lietuvišką televiziją, kalti – rusai. Paklausai rusų, ten jau kalti ukrainiečiai. Ir žinok, kaip ten yra iš tikrųjų. Man svarbiau tai, kad mes niekam nerūpime. Miestelis ištuštėjo, net parduotuvės nėra. Pagėgiai – už septynių kilometrų. Sunku su pirkiniais grįžti", – tikino moteris.

Kita garbaus amžiaus Panemunės gyventoja pripažino, kad jokio nerimo nejaučia.

"Gyvenimas koks? Ai, nei šioks, nei toks – ne itin geras, bet ir ne itin blogas", – tarstelėjo senolė.

Taikinys: Panemunės gyventoja Lina mano, kad jei kur nors rusai ir bombarduos, tai pirmiausia ne Panemunę, o Klaipėdą. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Mato 20 Rusijos TV kanalų

Panemunės žmonės pripažino – daugelio vietinių gyvenimai susieti su kitapus sienos gyvenančiais rusais.

"Kas šeimas sukūrė, o, žiūrėk, kažkieno ir giminės anoje pusėje. Buvo laikai, kai kasdien eidavo žmonės pigesnių prekių per sieną. Čia pat sukosi vietiniai, kuriems buvo galima parduoti parneštas cigaretes ar alkoholį", – prisiminė Sigitas.

Šiuo metu automobilių stovėjimo aikštelėse Panemunėje stoviniuoja tik keletas lengvųjų automobilių. Ramybė.

Be lietuviškais numeriais ženklintų mašinų, čia galima išvysti Norvegijoje, Lenkijoje ar Prancūzijoje registruotų automobilių. Jų šeimininkai, perėję sieną pėsčiomis, kažką veikia Rusijoje.

Pagėgių meras Vaidas Bendaravičius tikino, kad nerimo ženklų vietiniai nerodo.

Panemunė yra mažiausias Lietuvos miestas.

"Panemunė yra mažiausias Lietuvos miestas. Gal tik 300 žmonių jame. Mūsų krašte žmonės ramūs, nereaguoja ypatingai. Pas mus veikia 20 Rusijos televizijos kanalų. Aš pats neturiu laiko net lietuviškiems kanalams, o rusiškus žmonės juk žiūri. Jaučiu, kad yra tokių, kurie visokių nuomonių turi", – pripažino Pagėgių meras.

Šiuo metu V.Bendaravičius suka galvą, kaip išspręsti politines peripetijas rajone, iki šiol nepaskyrus savivaldybės administracijos direktoriaus, nes Vyriausybė sprendžia dėl tiesioginio valdymo įvedimo rajone.

Vaidas Bendaravičius. Pagėgių savivaldybės nuotr.

Kas bijo labiau?

Panemunės gyventojas Sigitas taip pat įsitikinęs, kad agresijos atveju pirmasis pasienio miestelis būtų užimtas per kelias minutes ir be jokio šūvio.

"O kuo gintis? Šluotomis? Pasieniečių viena pamaina, ir viskas. Ką jie ten iš ginklų turi? Turėtų čia stovėti normalus karinis dalinys. Kaip priklauso. Dabar čia viskas tik pajuokai", – tikino vyras.

Nemune vidurdienį lydekas žvejojęs kitas Panemunės gyventojas tik šyptelėjo, pasiteiravus apie nerimo nuotaikas dėl Rusijos.

Tačiau paklaustas, kas, jo galva, labiau baiminasi, Kaliningrado ar Lietuvos pasienio gyventojai, vyras susimąstė.

"Geras klausimas. Iš tiesų, dar neaišku, kas labiau bijo – jie ar mes. O šiaip, ką pakeisi, jei nerimausi? Kas čia karo bijo? Gal Sigis? Jis nebijo. Nebijau ir aš", – mostelėjęs į kaimyną, nusijuokė žvejys.

O kuo gintis? Šluotomis?

Prieš kurį laiką socialiniuose tinkluose plito dviejų giminaičių pokalbio įrašas, kuriame rusas, gyvenantis Kaliningrado srityje, atvirai pasakojo, kad bijo šaukimo į RF kariuomenę.

Vyrą giminaitis ragino slėptis nuo privalomosios karo tarnybos.

"Kur čia pasislėpti, Kaliningrade nėra miškų. Iš vienos pusės lenkai, iš kitos – lietuviai. Šakės mums. Iš Kaliningrado plaukia tik keli keltai. Ir visi – į Sankt Peterburgą. Kur čia pabėgsi? Sienos uždarytos", – pokalbio įraše kaliningradiečių vyrų nuotaikas atskleidė rusas.

Infrastruktūra dūlija

Dairantis po Panemunės miestelį, pirmiausia į akis krenta tai, kad pasienio ruože esanti didelė infrastruktūra, kainavusi ne vieną milijoną, šiuo metu yra visiškai tuščia.

Prieš įvažiuojant į Panemunę, kairėje pusėje plyti įrengtos, aptvertos sunkiasvorio transporto aikštelės. Muitinės sandėliai, kurie užima išties įspūdingą valstybinės žemės plotą, stovi tušti.

Per valandą į miestelį įvažiavo tik vienas vienintelis rusiškais numeriais ženklintas automobilis.

Sunkvežimis be priekabos įlėkė į tuščią miestelį jau pavakare, buvo matyti, kad vairuotojas nerimastingai žvelgia į pasienio postą, kuriame – nė gyvos dvasios.

Eismas per Panemunės pasienio kontrolės punktą uždarytas nuo balandžio.

Tokį sprendimą priėmę Rusijos pareigūnai nurodė, kad jų pusėje esantis Karalienės Luizės tiltas, kuris jungia Lietuvą ir Kaliningrado sritį, yra avarinės būklės. Tai esą kelia pavojų transportui.

Valstybės sienos apsaugos tarnybos duomenimis, vidutiniškai per parą į abi puses per Panemunės punktą vykdavo beveik 400 asmenų ir apie 300 transporto priemonių.

Vakar per Panemunės kelio postą pasieniečiai į Lietuvą neįleido penkių asmenų, kurie gabeno alkoholį.

Žemėlapis: nuo Panemunės iki Pagėgių – vos septyni kilometrai. Visiškai neaišku, ar karo atveju ties Pagėgiais būtų spėta įrengti gynybinę liniją. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Lietuvių akims – perspėjimas

Žurnalistams pasukus į Panemunės prieplauką, anoje Nemuno pusėje nustebino vaizdas, aiškiai skirtas tik lietuviams.

Kitapus Nemuno, ant vieno Sovetsko namų, matyti Georgijaus juostos spalvomis išpiešta įspūdingo dydžio Z raidė.

Istorinis pastatas, panašu, pasirinktas neatsitiktinai.

Simbolis Z, kuris yra uždraustas Lietuvoje, aiškiai skirtas lietuvių akims. Kaip priminimas, kad RF žemėje – kita tvarka ir vertybės.

"Jei rusai ir puls, tai niekas nežinos, kur ir kada. O gal net visai ne dabar, o vėliau", – žiūrėdamas į Kaliningrado pusę, užsiminė Panemunės gyventojas Sigitas.

Kitoje pusėje nusidriekęs Sovetskas, lyginant su Panemune, atrodė pilnas gyvybės. Nuo Rusijos pusės sklido tranki muzika.

Vietiniai skundėsi, kad tyliais vakarais net sunku užmigti dėl sklindančio triukšmo.

Nemuno pakrantėje rusų verslininkai pastatė atrakcionų parką, tad muzika čia skamba tol, kol yra lankytojų. Taip esą buvo švenčiamos Kaliningrado dienos.

Perka ginklus

Lietuvos pasienio pareigūnų profesinės sąjungos pirmininkas Jevgenijus Amelinas, paklaustas apie pačių pasieniečių nuotaikas, tikino, kad ažiotažas dėl esą beviltiškos ginkluotės pasienyje, buvo šiek tiek išpūstas.

"Nėra taip, kad nebūtų kuo šalies ginti. Prastesnės nuotaikos yra dėl atlyginimų ir priedų. Kalbant apie Panemunę, ten šiek tiek kitokia situacija, nei, pavyzdžiui, prie sienos su Baltarusija. Ten juk žmonės per migrantų krizę dirbo be jokių atostogų, tiesiog arė. O sugrįžtant prie klausimo apie grėsmes, mums tai jokia naujiena. Mes nesame tokie apgailėtini, kaip mus bando nupiešti kiti", – įtikinėjo J.Amelinas.

Pasieniečių profesinės sąjungos vadas priminė, kad Rusijos retorika Lietuvos adresu nėra nauja, tad kiekvienas pasienio pareigūnas jau tarsi nebesistebi vis paaštrėjančiomis situacijomis.

"Dar praėjusiais metais buvo nupirkta ginklų, ruošiami ir kiti ginklų pirkimai. Kiekvienas padalinys gaus bent kažkokį kiekį naujoviškų ginklų – vokiečių gamybos automatinių ginklų G-36. Jei matyčiau, kad ginkluotės trūksta, tiekimas stovi vietoje, ir aš šaukčiau vadovybei, kad laikas kelti ginklų klausimą. Vis dėlto nešaukiu visam pasauliui, kad yra bėdų bėda", – patikino J.Amelinas.

Parduoda: pastatas, kuriame prieš tris dešimtis metų buvo įkurtas pirmasis lietuvių muitinės postas Panemunėje, šiuo metu priklauso vienam verslininkui, kuris jį šiuo metu pardavinėja. A. Aleksėjūnaitės nuotr.

Užpuolikų nesulaikytų

J.Amelinas paaiškino, kad, atėjus valandai X, pasieniečiai veikiausiai nepajėgtų sustabdyti agresoriaus.

"Žmonės norėtų tai išgirsti, kad karo atveju esą šalį turėtų apsaugoti pasieniečiai. Tai nėra gyva siena. Taip nebus ir to nėra nė vienoje šalyje. Tiek per agresiją Gruzijos, tiek Ukrainos atžvilgiu paaiškėjo, kad pasieniečiai yra tik filtras. Jų veiksmai gali lemti tik laiko klausimą pagrindinei kariuomenei. Pasieniečiai tik užlaiko, bet nesulaiko agresijos", – paaiškino J.Amelinas.

Pasieniečiai tik užlaiko, bet nesulaiko agresijos.

Pasieniečių atstovo teigimu, karo atveju centrinė vadavietė net nesiųstų papildomų pajėgų konkrečiai į pasienio punktą.

"Tai yra realybė, pasienio punkte yra tiek žmonių, kiek yra. Vienur trys, kitur dešimt pamainoje dirba. Karo atveju pasieniečiai pereitų į kariuomenės pavaldumą. Į pasienį jau nebūtų ko eiti. Tektų rikiuoti antrinę, tretinę atrėmimo juostą. Valstybės gynimo planuose viskas aiškiai išdėstyta. Suvalkų koridorius – taip pat ne naujiena. Žinoma, jį atkirtus, Baltijos valstybės būtų atkirstos nuo Europos. Tačiau tikiu, kad kariuomenės vadai turi planus ir dirba šiuo klausimu", – paaiškino J.Amelinas.

Be ginklų neišeina

Pagėgių pasienio rinktinės vado pavaduotojas Juozas Rinkevičius tikino, suprantąs aplinkinių dėmesį pasieniui.

"Aš suprantu, žmonėms įdomu, kokios nuotaikos pasienyje. Galiu patikinti, kad mūsų pasieniečių  nuotaikos puikios, darbinės. Todėl ir reikia paaiškinti, kad nekiltų panika", – kalbėjo J.Rinkevičius.

Prieš mėnesį viešumoje pasklidus žiniai, kad pasieniečiams karo atveju gali trūkti net ginklų, Valstybės sienos apsaugos tarnybos vadovybė aiškino, kad iki metų pabaigos pasieniečiai sukomplektuos 50 proc. reikiamos modernios karinės amunicijos.

Tarnybos vadas Rustamas Liubajevas anksčiau buvo minėjęs, kad už 3,5 mln. eurų pasieniečiai turėtų gauti apie 1,7 tūkst. automatinių ginklų.

"Mes neišeiname į tarnybą be ginklų. Patikėkite. Bet jų tiek, kiek yra. Mes ne tik pistoletus turime. Turime ir automatinių ginklų ir jie yra pakankamai modernūs. Padaliniuose jokios panikos nėra. Nepaprastoji padėtis mums tęsiasi nuo praėjusių metų. Pajėgos sutelktos maksimaliai, dalis mūsų pareigūnų buvo komandiruoti į pasienį su Baltarusija. Dabar visi dirba čia", – patikino J.Rinkevičius.