Kol įstatymų leidėjai pūdo stalčiuose projektus, kuriuose svarstoma, kaip apriboti vagių pagalbininkais tapusių lombardų veiklą, nusikaltėliai patys nusitaikė į šias visą parą veikiančias įstaigas.

Apgavo supirkėjus

Pietinėje Klaipėdos dalyje per vieną naktį brangų mobiliojo ryšio telefoną siūlęs parduoti vyras apmulkino dviejų lombardų darbuotojus.

Tikriausiai atėmęs arba pavogęs iš kažko brangų išmaniuoju vadinamą telefoną žmogus sutiko su siūloma lombardo darbuotojo 200 litų suma.

Kvitas jau buvo išrašytas, klientas jau laikė saujoje porą šimtinių, tik staiga jis prisiminė, kad nenusirašė iš telefono kažkokių duomenų.

Nieko blogo neįtardamas supirkėjas ištiesė vyrui telefoną ir nespėjo nė mirktelėti, kai šis dingo ir su pinigais, ir su telefonu.

Praėjo vos keliolika minučių, kai lygiai tas pats atsitiko kitame lombarde. Sprendžiant iš nusikaltėlio apibūdinimo bei telefono, kurį jis ketino parduoti, abiem atvejais veikė tas pats žmogus.

Nors daugiau skundų policija negavo, neatmestina galimybė, kad panašiai galėjo nukentėti ir daugiau lombardų.

Kainą nustato iš akies

Ne paslaptis, kad lombarduose superkami pagrobti daiktai. Perkamo daikto kaina priklauso nuo to, koks žmogus ketina jį parduoti. Visais atvejais naktinis klientas negauna nė trečdalio tikrosios daikto vertės. Klientai už parduotus telefonus gauna nuo 20 iki 200 litų.

Lombardų darbuotojai iš pirmo žvilgsnio atskiria, ar klientas – narkomanas, ką tik atėmęs daiktą iš aukos, ar pinigų alkoholiui pritrūkęs girtuoklis.

Pernakt dirbančių supirktuvių savininkai žino, kad vagystes ir apiplėšimus tiriantys pareigūnai gali bet kurią akimirką juos aplankyti, ieškodami pagrobtų daiktų. Todėl stengiasi labiausiai įtartinų prekių lombarduose nelaikyti. Surenka kvitus, daiktus ir pasistengia juos išvežti "į buhalteriją".

Uostamiesčio policijos turimos statistikos duomenimis, mieste per metus užfiksuojama apie 130 atvejų, kai į lombardus priimami ir vogti daiktai.

2006–2009 m. uostamiesčio savivaldybė suteikė 51 leidimą steigti lombardą.

Ministerija – prieš ribojimą

Uostamiesčio savivaldybė kreipėsi į Seimo pirmininkę, vidaus reikalų bei finansų ministrus.

Ministrai į raginimą pažaboti vagių ir plėšikų talkininkais tapusius lombardus sureagavo nevienodai.

Vidaus reikalų ministras Raimundas Palaitis pritarė, kad dabar šalyje galiojantys teisės aktai leidžia ne tik suaugusiesiems, bet ir nepilnamečiams netrukdomai realizuoti nusikaltimų metu įgytus daiktus. Jis pritarė minčiai, jog reikia registruoti lombarduose parduodamus daiktus bei juos atnešusius asmenis, be to, pritarta, kad lombardų darbo laikas turi būti apribotas.

Užtat Ūkio ministerijos nuostata buvo kategoriška. Viceministras Arnoldas Burkovskis raštu atsakė, kad ką nors pakeisti šioje srityje galima būtų tik pakeitus Civilinį kodeksą arba lombardų veiklą reglamentuojančius įstatymus.

Viceministro įsitikinimu, uždraudus lombardams dirbti naktį, būtų apribotos komercinės laisvės bei laisvės teikti paslaugas.

"Išnagrinėjus šiuo metu galiojančius teisės aktus, kyla abejonių dėl papildomo reglamentavimo tikslingumo. Manome, kad Jūsų rašte keliamos problemos pagrindinė priežastis yra ne reglamentavimo trūkumas, o teisės aktuose jau nustatytų reikalavimų nesilaikymas", – uostamiesčio merui priekaištavo A.Burkovskis.

Rimantas Taraškevičius tikino į pačias aukščiausias institucijas kreipęsis ne mažiau kaip penkis kartus.

"Valdžios keičiasi, bet lombardų nė viena jų nedrįsta judinti. Matyt, kažkam tai naudinga", – drąsiai pareiškė meras.