Tuo metu, kai valstybė nebežino, kaip dar papildyti biudžetą, būriai milžiniškus pelnus gaunančių pinigų skolintojų kemša litus į kojinę ir apsimeta varguoliais.

Išpūsta skola pavertė žudiku

Kovo pradžioje Lietuvą sukrėtė kraupi žmogžudystė. Tąkart paaiškėjo, kad nužudytoji – socialines pašalpas ėmusi sostinės gyventoja.

Kaip paramą gaunamus maisto produktus ji parduodavo mokyklos valgyklai. Gyvybę jai atėmė vyras, kuris iš šios moters buvo pasiskolinęs 19 tūkst. litų.

Tačiau iš šio skolininko kreditorė buvo prisiteisusi šimtus tūkstančių litų.

Nors vyras tikino, kad neįsivaizduojamai išaugusi skola nebuvo nusikaltimo pretekstas, mįslingai išaugusios skolos faktas verčia susimąstyti.

Klaipėdoje panašių skolintojų taip pat yra. Kiek jie gauna pajamų iš paskolintų sumų, žino tik patys.

Tiesa, jei pareigūnai susidomėtų ir atidžiai pastudijuotų šių veikėjų reikalus teismuose bei antstolių kontorose, nesunkiai išsiaiškintų, kad šie veikėjai kraunasi turtus, nemokėdami jokių mokesčių.

Kreditavimo veiklai vystyti reikalinga centrinio banko licencija, fiziniams asmenims ji nesuteikiama. Tad ši veikla, vykdoma privačių asmenų, yra neteisėta.

Dingo skolos lapas

"Klaipėda" jau rašė apie pensinio amžiaus moterį, kuri, paskolinusi klaipėdietei Jolantai Š. bemaž 8 tūkst. litų ir atgavusi iš jos 11 tūkstančių, kreipėsi į teismą reikalaudama iš skolininkės dar kartą šios sumos su didžiuliais procentais.

Pagyvenusi moteris žinojo, kad teisme galės vaidinti teisiąją, nes skolininkė neturi skolos lapo, kuriame buvo fiksuojamos grąžintos sumos bei kreditorės parašai.

Mat sumokėjus paskutinę skolos įmoką kreditorė ir skolininkė gėrė arbatą.

Jolanta Š. gerai pamena, kad lapą įsidėjo į rankinę, tad jis galėjo dingti tik tada, kai ji buvo nuėjusi į tualetą.

Po kelių mėnesių kreditorė kreipėsi į teismą ir civilinėje byloje prisiteisė ne tik jau su palūkanomis grąžintą sumą, bet ir delspinigius.

Bandymai įrodyti, kada Jolanta Š. lankėsi pas kreditorę, telefono skambučių išklotinės, pastabos apie grąžinamus pinigus darbo knygoje, netapo įrodymais. Pirmojoje instancijoje laimėjo kreditorė.

Teismo posėdžio metu pensininkės ištarta frazė, kad tai yra jos biznis ir ji žinanti, kaip jį daryti, neprivertė teisėjos suklusti ir pranešti apie galimą nusikaltimą prokuratūrai ir Mokesčių inspekcijai.

Kreditorei teismai – kasdienybė

Pasipiktinusi tokia neteisybe bylą pralaimėjusi Jolanta Š. nusprendė ne tik apskųsti sprendimą, bet ir demaskuoti lupikautoją.

"Aš suprantu, kad neturiu dokumento, kuris galėjo įrodyti mano teisybę. Žinau, kad jo nepamečiau ir net įtariu, kaip jis dingo iš mano rankinės. Bet juk yra ir kitų dalykų, kurie teisėjams turėtų sukelti bent abejonių. Jaučiausi tarsi sapne, kai bėgi ir negali pabėgti, šauki, bet balso nesigirdi, bandai kažką sugriebti, bet rankos – lyg vatinės. Teisme neapleido nuojauta, lyg viskas būtų iš anksto nuspręsta", – pasakojo klaipėdietė.

Padedama teisininkų Jolanta Š. ėmė domėtis, ar yra vienintelė lupikautojos auka.

Paaiškėjo stulbinanti tiesa – pensininkė per kelerius metus dešimtis kartų teismuose bylinėjosi ir prisiteisė nemenkas skirtingiems žmonėms paskolintas pinigų sumas.

Ne ką mažiau išieškojimo bylų jos naudai vykdė antstoliai.

Palūkanos – tūkstančiai litų

Be to, šios kreditorės iniciatyva klaipėdietė Dalia B. buvo nuteista už sukčiavimą.Visų instancijų teismai pripažino, jog moteris tyčia sudarė pasiturinčios verslininkės įvaizdį, kad kreditorė jai paskolintų pinigų.

Tačiau faktą, kad ta pati pensininkė domėjosi skolininkės turtine padėtimi ir skolindama pinigus žinojo apie jos finansinę situaciją, teisėjų nesudomino.

Dalia B. pasakojo vien palūkanų pensiją gaunančiai kreditorei per mėnesį sumokėdavusi 5 tūkst. litų.

Dalia B. dabar gyvena užsienyje ir, nors sprendimas ją įkalinti patvirtintas visų instancijų teismuose, moteris dar tikisi surinkti įrodymų ir pateikti juos kaip naujai paaiškėjusias aplinkybes bei taip priversti teisėjus pakeisti sprendimą.

Ėmė tirti skolintojos veiklą

Šiemet pareigūnai pagaliau susidomėjo iš pinigų skolinimo lobstančios garbaus amžiaus moters veikla ir pradėjo ikiteisminį tyrimą.

Kol kas bandoma aiškintis, ar moteris dirba teisėtai. Mat iki 50 tūkst. litų per metus paskolinantys už procentus žmonės nebaudžiami. Tačiau stambesni skolinimo mastai turi būti traktuojami kaip bankinės paslaugos, o tai yra licencijuojama veikla.

Tiesa, įtarimai šiai poniai dar nepareikšti, tačiau Ekonominių nusikaltimų tyrimo biuras ėmėsi su ja reikalų turėjusių žmonių apklausų. Prie tyrimo prisideda ir Valstybinės mokesčių inspekcijos darbuotojai. Jau apklausta pusšimtis žmonių, visi jie iš šios moters skolinosi pinigų.

Išsiaiškinta, kad pensininkės naudai antstoliai išieškojo pinigus 30-yje bylų.

Vien Klaipėdoje ši moteris bylinėjosi su 18 skolininkų. Paskolintos sumos svyruoja nuo poros tūkstančių iki 310 tūkst. litų. Šie skaičiai byloja apie tai, kad moteris verčiasi skolindama pinigus.

Išskirtina tai, kad nė vienas skolininkas nedalyvavo teismo procese, nė vienas nerašė atsiliepimo ir nė vienas nesigynė.

Kelioms nuo lupikautojos nukentėjusioms klaipėdietėms padedantis teisininkas Arvydas Ektis įsitikinęs, kad panašiai lobstančių žmonių yra nemažai.

Jis vardija žinantis dar kelis uostamiestyje bei Šilutėje, tik keista, kad prokuratūra ir teismai stengiasi jų nepastebėti.

Nuteisė už sukčiavimą

Pernai uostamiestyje būta atvejo, kai nesąžininga skolintoja buvo nuteista. Klaipėdietė skolindavo pinigų, o sandorį įformindavo skolos lapeliu arba net notariškai.

Kai žmogus atiduodavo skolą ir palūkanas, kreditorė įtikindavo, kad skolą patvirtinantis dokumentas jau seniai sunaikintas.

Visas gudrumas išaiškėdavo praėjus keleriems metams. Kreditorė kreipdavosi į teismą ir prašydavo jai priteisti neva vis dar negrąžintą skolą.

Kaip įrodymą ji pateikdavo išsaugotą skolos lapelį.

Nors žmonės tikino, kad nebėra skolingi, porą kartų teismas šios lupikautojos ieškinius patenkino ir nukentėjusieji buvo priversti antrą kartą sumokėti jau grąžintą sumą bei palūkanas.

Galiausiai 55 metų moters kaltė lupikavus buvo įrodyta. Ji buvo nuteista metus praleisti už grotų bei apmokėti nukentėjusiųjų advokatams sumokėtą atlygį.

Vienas nukentėjusysis prisiteisė ir 500 litų neturtinės žalos.

Pinigus duoda teisininkai?

Kodėl iki šiol panašiai neprigriebta Jolantos Š. kreditorė, galima tik spėlioti. Su šia moterimi reikalų turėję ir skaudžiai nudegę žmonės įsitikinę, kad ji skolina ne savo pinigus.

Spėjama, kad tikrieji pinigų maišų savininkai yra baigę teisės mokslus ir eina įtakingas pareigas, todėl ši pensininkė nebijo teismų.

Neabejojama, kad panašia veikla verčiasi daugybė žmonių, jie skolina pasiturinčiųjų pinigus ir nė kiek nesibaimina būti apkaltinti neteisėta veikla.

Atvirkščiai, nepaklusniuosius skolininkus, kurie nesutinka mokėti antrą kartą, apkaltina sukčiavimu, o vėliau kitiems tokį pavyzdį pateikia sakydami, kad ir jiems gresia toks pat likimas.

Veikia šešėliniai bankai

"Tiesiai šviesiai sakant, tai yra šešėlinis bankas. Teisėsaugos atstovus turėtų sudominti vien tai, kad didžiulės sumos skolinamos labai trumpam laikui – mėnesiui ar dviem. Oficialiai į skolos sutartį įrašoma ne paskolinta suma, o tiek pinigų, kiek skolintojas nori gauti su palūkanomis. Taip užsitikrinama, kad skolininkas atiduos viską, o jei ne, ši suma bus priteista per teismą", – aiškino A.Ektis.

Teisininko bandymas parodyti, kad pinigų skolintoja pati nėra sąžininga, teisme liko neišgirstas. A.Ektis įsitikinęs, kad nesąžiningi skolintojai yra įvaldę ne tik sistemą, kaip antrą kartą išlupti iš žmonių pinigus, bet ir kaip psichologiškai palaužti žmones.

Juk į pinkles patenka ne naivūs mažaraščiai, o verslininkai.

Dažniausiai verslui vystyti pritrūkę pinigų žmonės nusprendžia parduoti namą ar kitą būstą.

Nekilnojamojo turto agentūroje jie sutinka žmogų, kuris pasisiūlo paskolinti pinigų ne parduodant būstą, o jį įkeičiant.

Licencijuotame banke negavę pasiskolinti pinigų žmonės dažniausiai mano, kad tai puiki išeitis. Tačiau nenujaučia, kad tai – virvė ant kaklo.

Teisėsaugos pareigūnai dažniausiai yra įsitikinę, kad nesąžiningi yra skolininkai, esą jie nenori mokėti palūkanų arba net ir pačios skolos. Atvejų, kai pavyksta įrodyti skolintojo nesąžiningumą, labai reta.

Klaipėdos apygardos teismo Civilinių bylų skyriaus teisėja Erika Misiūnienė teigė, kad dėl paskolintų pinigų žmonės bylinėjasi dažnai.

Teisėja pasakojo, kad skolos sutartyje dažnai įrašoma kur kas didesnė nei realiai paskolinta suma. Taip įteisinamos ir palūkanos. Tad bylos metu žmonės ginčijasi dėl šių skirtumų.

Teisininkas A.Ektis neragina niekada iš nieko nesiskolinti.

"Gyvenime būna visokių situacijų. Jeigu labai reikia ir žmogus skolina, kodėl nepasiskolinus? Bet būtina viską daryti atsargiai ir atidžiai. Paprastai, tie, kurie skolina, būna atidesni, negu tie, kurie skolinasi.

Komentaras

Erika Misiūnienė
teisėja

Jeigu žmogus grąžino skolą, tai skolos raštelio originalas privalo būti grąžintas skolininkui. Tačiau dažniausiai skola grąžinama dalimis.

Tokiais atvejais kaskart turi būti duodamas rašytinis pakvitavimas, kuriame turi būti fiksuojama, kad skolininkas sumokėjo, o skolintojas gavo pinigus.

Tokiuose pakvitavimuose būtinai turi pasirašyti skolintojas. Šios kategorijos ginčuose draudžiama remtis liudytojų parodymais, nors įstatymas numato išimtis.

Jeigu žmogui dingo skolos lapelis, kuris turėtų įrodyti, kad skola grąžinta, apie tai nedelsiant reikia pranešti policijai, kaip apie bet kokią vagystę.

Nes vien paaiškinimo neužtenka, jis turi būti paremtas ir rašytiniais įrodymais.