Vietos gyventojas Gediminas Juozapaitis vaizdo įrašu pasidalijo su Pajūrio regioninio parko direkcijos aplinkosaugininkais.

Direkcijos darbuotojai prisiminė, kad pirmą kartą lūšį fiksavo su dviem jaunikliais dar prieš dvejus metus. Tada jiems tai atrodė neįtikėtina.

„Dabar jau žmonės paskambina, kad matė ir per kelią bėgant. Smagu, ką galiu pasakyti, stambus plėšrūnas apie ekosistemą liudija gerus dalykus. Stirnų ten yra daug. Tik labai jau apgyvendinta teritorija. Na, bet gamtai irgi vietos liko“, – apie vaizdo įrašą kalbėjo Pajūrio regioninio parko direkcijos ekologas Erlandas Paplauskis.

Apie Minijos senslėnyje esančiuose Utrių ir Lapių kaimuose stebimas lūšis įrašus tinklalapyje biomon.lt dažnai skelbia vietos medžiotojų būrelio nariai.

„Būtent lūšių paskutiniu metu itin padaugėjo. Jų pėdsakų jau galima aptikti prie pat gyvenviečių ar kaimų. Pats asmeniškai prie Lapių kaimo užfiksavau didelę lūšį, kuri dienos metu, saulei šviečiant, pėdino savais keliais. Lūšis – saugomas žvėris. Bet aš manau, kad ateityje lūšys bus didesnė bėda. Jei joms ims stigti maisto, jos adaptuosis ir trauks sodybų link“, – įspūdžiais apie matytą žvėrį dalijosi Klaipėdos rajono medžiotojų ir žvejų draugijos pirmininkas Algirdas Skuodas.

Medžiotojai tikina, kad dar prieš kelerius metus pastebėti lūšį prilygo sensacijai, o dabar šie gyvūnai – visiškai bebaimiai.

Vieną susitikimą su lūšimi plėšrių gyvūnų registracijos tinklalapyje aprašę gyventojai sakė, kad miške gyvūnas elgėsi it tikrasis šeimininkas.

„Lūšis pastebėta einanti skersai kelio, iš pievos į miško pusę. Mes važiavome mašina. Prie lūšies privažiavome 30 m atstumu. Po to ji ramiai nuėjo į mišką. Lūšį stebėjome 10–15 minučių. Ji, panašu, žymėjo teritoriją, gulinėjo, uostinėjosi, pažiūrėdavo į mus, vėl užsiimdavo savais reikalais. Nepanašu, kad mūsų labai išsigando, bet ir neatrodė, kad būtų sužeista ar ligota“, – pasakojo lūšį miško kelyje sutikę gyventojai.

Lūšis elgėsi taip drąsiai, kad žmonėms kilo minčių, jog galėjo būti užauginta žmonių.