Lietuvos organizuotame iniciatyvos pristatymo renginyje Tokijuje M. Skuodis taip pat pakvietė Japonijos atstovus į balandžio 11 dieną Vilniuje vyksiantį iniciatyvos verslo forumą, pranešė ministerija.

„Mūsų verslo bendruomenės tikrai galėtų dirbti drauge jūrinio susisiekimo, tvarumo ir skaitmenizavimo srityse, suvienyti jėgas, kurdamos transporto ir logistikos inovacijas“, – pranešime teigė M. Skuodis.

Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcijos generalinis direktorius Algis Latakas sako, kad uostas vertina Japoniją kaip strateginę Lietuvos partnerę Azijoje, nori stiprinti dvišalį bendradarbiavimą, didinti krovinių srautus iš Japonijos ar į ją, pritraukti naujų rūšių krovinių.

„Šios šalies kompanijų įsitraukimas į Klaipėdos uosto projektus taip pat galėtų tapti mūsų bendradarbiavimo objektu“, – pranešime teigė jis.

Iki 2030 metų numatoma išplėsti pietinę Klaipėdos uosto dalį – tuomet uostas galės priimti didžiausius Baltijos jūra plaukiojančius laivus, krauti iki 30 mln. tonų krovinių per metus.

2024–2027 metais į uosto infrastruktūrą planuojama investuoti 234 mln. eurų: iki 17 metrų išgilinti laivybos kanalą, pastatyti jūrinio vėjo jėgainių krovos ir surinkimo terminalo infrastruktūrą.

2023 metais per Klaipėdos uostą į Japoniją ir iš jos gabenta daugiau nei 13 tūkst. tonų krovinių – apie 60 proc. daugiau nei 2022 metais. Daugiausia krauta transporto priemonių ir įrangos, mašinų ir mechaninių įrenginių, elektros įrangos, tekstilės.