Teatrą įkūrusi M. Vendland galvojo ir apie jo žinomumo auginimą. Vienas būdų – sukurti festivalį, besiskiriantį iš daugybės kitų panašių renginių.

Taip gimė idėja sukurti „trumpo metro“ teatro festivalį, kurį pavadino „Memel fest“. Šiame pavadinime yra kodų, rodančių, kad renginio akcentas – Klaipėdos kraštas, o žodžio „festivalis“ trumpinys „fest“ simbolizuoja spektaklių trumpumą.

Dalyvių prašoma atvežti spektaklius, trunkančius ne ilgiau nei 17 minučių. Per vieną vakarą žiūrovai pamato ne vieną, o šešis spektaklius. Kažko panašaus Lietuvoje kol kas niekas nedaro.

Šiemet „Memel fest“ vyks rugsėjį ir bus ketvirtasis. Pirmasis turėjo vykti Klaipėdos universiteto Socialinių mokslų fakultete, bet dėl staiga užgriuvusio karantino buvo perkeltas į universiteto sodelį.

„Pirmą kartą dalyvavo šeši teatrai iš Klaipėdos krašto ir kitų miestų, pavyzdžiui, Utenos ir Varėnos. Antrasis festivalis vyko Klaipėdos dramos teatre, trečiasis – Klaipėdos kultūros fabrike. Pernai jis išaugo iki trijų dienų, buvo rodomi ne tik spektakliai, bet ir trumpo metro filmai. Turėjome daug svečių, festivaliu susidomėjo ir žinomi kūrėjai. Mes suteikiame galimybę pasirodyti ir naujiems menininkams, kurie dar tik pradeda savo kelionę“, – pasakojo M. Vendland.

Festivalio rengimui jo organizatorė ieško rėmėjų, nes kitaip jis neįvyktų. O teatras ARTYN nuo pat pradžios gyvena be paramos. Pirmus trejus metus teatras viską darė nemokamai, kad žiūrovai jį pamiltų ir įvertintų. Tik visai neseniai pradėti platinti bilietai.

Visa tai pavyko, dabar bilietų į teatro ARTYN spektaklius nelieka prieš porą savaičių iki pasirodymo.

Trupę sudaro anksčiau nieko bendra su teatru neturėję žmonės, dirbantys labai skirtingus darbus, bet turėję karštą troškimą vaidinti. Būdami be galo kūrybingi teatro ARTYN aktoriai ėmėsi dar vienos veiklos. Pernai M. Vendland su savo bendraminčiais įkūrė meno namus suaugusiesiems, kur teatro aktoriai veda įvairius užsiėmimus nuo fotografijos kursų, kvepalų, papuošalų dirbtuvių iki dailės terapijos. Pati Marta turi teatro mokymų pamokas ir vadina jas teatro degustacija. Be to, ji moko žmones išlaisvinti kūną, viešai kalbėti.

Teatras ir meno namai tapo vieta suaugusiems žmonėms realizuoti senas nerealizuotas, bet dar rusenančias svajones.

„Savo veikla norime parodyti, kad maži kūrėjai turi teisę išskleisti sparnus ir be kompleksų eiti pirmyn. Kartais atrodo, kad jų niekas nemato, nepastebi, konkurencija yra neįveikiama, todėl tokie kūrėjai greitai savo veiklą meta. Norėčiau, kad mūsų teatro pavyzdys įkvėptų ir kitus, parodytų, kad reikia nepasiduoti, nors ir kaip būtų sunku, kad ir kokia tanki atrodytų nepastebimumo uždanga. Reikia stengtis pranokti ne kitus, o pačiam save“, – įsitikinusi M. Vendland.