Tarp dešimties diplomantų

Vytautas Babarskis, Stasys Dagys, Kazys Daugėla, Zigmas Domeika, Bronius Krikštopaitis, Mykolas Limba, Feliksas Marcinkus, Benediktas Monkevičius, A. M. Rasiulis ir Eduardas Sliesoraitis – pirmieji lietuviai grįžo įgiję aukštąjį mokslą ir tapę diplomuotais jūrininkais.

Jūrininkų mokslai tuo metu buvo ypač sunkūs. Nuo 1923 m. veikusį Jūrų skyrių pirmaisiais mokslo metais lankė 33 mokiniai. Dvejų metų teorijos mokslus 1925 m. baigė tik 16. Po trejus metus trukusios praktikos burlaiviuose „Archibald Russell“ ir „Olivebank“ dar dalis nubyrėjo, o Antanas Mėlynis žuvo per audrą ties Ugnies žeme, jį nuo stiebo nusviedė į jūrą.

Minėtasis dešimtukas jūrininkais tapo 1930 m., kai po dvejų metų studijų Abo navigacijos institute Suomijoje išlaikė egzaminus. Lietuvoje jų likimai susiklostė skirtingai. Dauguma tapo laivų šturmanais, o po metų kitų jiems buvo patikėti ir besikuriantys Lietuvos prekybos laivyno laivai. Didesnė dalis vaikinų tapo jūrų laivų kapitonais.

Jūrininkai: A. M. Rasiulis, F. Marcinkus, M. Limba, B. Monkevičius, V. Babarskis, S. Dagys, B. Krikštopaitis, žemai sėdi K. Daugėla Abo navigacijos institute Suomijoje. Lietuvos jūrų muziejaus nuotr.

Dirbo locų tarnyboje

Iš jų lietuviška „Wikipedia“ vienintelį B. Krikštopaitį įtraukia į žymiausių jūrininkų sąrašą. Panašiai elgiasi ir enciklopedija „Lietuvai ir pasauliui“, tik joje tarp žymiausių Lietuvos jūrų šturmanų jau atsiranda V. Babarskis, K. Daugėla ir M. Limba.

Tiesa, enciklopedijoje „Lietuvai ir pasauliui“ A. M. Rasiuliui skirtas puslapis. Jis vadinamas jūrų kapitonu ir buriuotoju.

Vienas puslapis A. M. Rasiuliui skirtas ir Lietuvos jūrų muziejaus išleistoje knygoje „Prie Lietuvos laivyno ištakų. Žmonės ir laivai“.

Lietuvos jūrinei kultūrai svarbių asmenybių sąraše aukščiausioje 4 vietoje atsiranda ir A. M. Rasiulio pavardė. Minimi ir F. Marcinkus, B. Monkevičius, E. Sliesoraitis, V. Babarskis, S. Dagys, M. Limba, B. Krikštopaitis.

A. M. Rasiulis taip ir netapo jūrų kapitonu, tačiau jis net devynerius metus 1930–1939 m. dirbo Klaipėdos uosto locų tarnyboje, nuo 1935 m. netgi buvo Klaipėdos uosto vyresnysis locmanas. Tuo pat metu jis buvo ir uosto locmanų motorlaivio „Audra“ šturmanu.

Tarp žymiausių iš Leipalingio apylinkių kilusių tautiečių A. M. Rasiulis neminimas.

Mažosios Lietuvos enciklopedijoje minima, kad 1923 m. Klaipėdos uoste buvo 12 locmanų ir jų vadas. Jie turėjo seną garlaivį ir karinį barkasą. Jie dirbo 24 val. dviejomis pamainomis.

1930 m. šalia senųjų vokiečių locmanų atsirado jaunų lietuvių, kurie valstybės lėšomis užsienyje buvo įgiję laivavedžio kvalifikaciją. Iki 1939 m. įvairiu laiku locmanais Klaipėdoje dirbo A. M. Rasiulis, S. Dagys, E. Sliesoraitis, V. Babarskis, M. Limba. Dauguma jų laikinai dirbo locmanais prieš skiriant juos į laivus.

Locmanų Klaipėdos uoste trūko. Planuota surinkti trečiąją locmanų pamainą, bet nepavyko. Uosto vadovybė nusprendė, kad nebūtina su locmanu vesti mažesnius nei 4 metrų grimzlės laivus.

1939–1940 m. A. M. Rasiulis plaukė į jūrą su garlaiviais „Panevėžys“ ir „Šiauliai“, buvo jų šturmanu. Kurį laiką nuo 1934 m. jis buvo Lietuvos jūrininkų sąjungos Klaipėdos skyriaus pirmininku, o po to pavaduotoju.

Antrasis pasaulinis karas jį, kaip ir daugelį to meto jūrininkų, išvijo iš Lietuvos. Emigravęs į JAV jis dirbo mašinų gamybos fabrike. Mirė 1992 m., palaidotas JAV.

Laikmetis: Locų bokštas Klaipėdoje, kurį savo akimis matė ir A. M. Rasiulis. MLE nuotr.

Jūrininkai nebuvo įdomūs

A. M. Rasiulis kilęs iš Seinų apskrities Leipalingio valsčiaus, kuris yra netoli Druskininkų.

Tarp žymiausių iš Leipalingio apylinkių kilusių tautiečių A. M. Rasiulis neminimas. Tai, kad yra tokia specialybė jūrininkas ir kad iš krašto buvo kilęs vienas iš pirmųjų diplomuotų Lietuvos jūrininkų Leipalingio kraštotyrininkams nebuvo įdomu.

Jūrininkų reikalai, jūrininkai tiek anuometinėje Lietuvoje, tiek mūsų laikais buvo įdomūs tik Klaipėdai, kur jie dirbo. Iš dalies dar ir Kaunui, nes jame pirmieji 10 Lietuvos jūrininkų, tarp jų ir A. M. Rasiulis, baigė net septynerius metus trukusius aukštuosius jūreivystės mokslus.

Publikacija parengta įgyvendinant Klaipėdos miesto savivaldybės iš dalies finansuojamą 2023 m. kultūros ir meno sričių projektą „Klaipėdos prijungimo prie Lietuvos 100-metis – atverti jūrų vartai į pasaulį“, skirtą Klaipėdos krašto prijungimo prie Lietuvos 100-mečiui.