Privalomuoju sveikatos draudimu (PSD) nedraustų asmenų pastaraisiais mėnesiais sparčiai mažėja. Džiuginančią statistiką pateikiančios Valstybinės ligonių kasos (VLK) prie Sveikatos apsaugos ministerijos specialistų įsitikinimu, situacija gerėja neatsitiktinai.

Kaip teigė VLK atstovai, didžiausi pokyčiai buvo užfiksuoti praėjusių metų gruodžio mėnesį, kai tokių žmonių sumažėjo net 14 tūkst. Iki šiol rodikliai būdavo kuklesni, nes mažėjimas siekdavo vos kelis tūkstančius arba išlikdavo stabilus.

Nepaisant to, nedraustųjų skaičius išlieka nemažas – šiuo metu jis siekia per 280 tūkst.

VLK ragina nedraustus PSD mūsų šalies gyventojus kuo greičiau apsidrausti, nes šis draudimas garantuoja gydymą susirgus ir suteikia saugumo.

"Susirgus PSD nedraustiems žmonėms, jų gydymas gali kainuoti labai brangiai, o mokėti tektų iš savo kišenės, nes neapsidraudusiems nemokamai teikiama tik būtinoji medicinos pagalba", – informavo VLK specialistai.

Anot jų, teigiami pokyčiai vyksta dėl geresnės informacijos sklaidos ir didesnio viešumo.

"Praėjusiais metais tiek Sveikatos apsaugos ministerija, tiek VLK labai daug dėmesio skyrė ragindami žmones mokėti PSD įmokas, aiškindami kodėl tai svarbu daryti, kad tai garantuoja saugumą, gydymą susirgus. Taigi, tokio efekto pavyko pasiekti pasitelkus viešumą, nes žmones vis dažniau pasiekia teisinga informacija. Juk viešumas – geriausia prevencija. Tikimasi, kad neapdraustųjų skaičius ateityje ims mažėti dar spartesniais tempais, nes žmonės dar labiau supras naudą ir svarbą būti draustiems PSD", – vylėsi VLK specialistai.

VLK primena, kad daug keliaujantiems po užsienio šalis lietuviams irgi svarbu apsidrausti. Būdami drausti Lietuvoje (nesvarbu, kokio dydžio įmokas ir kas moka), jie gali gauti nemokamas būtinosios pagalbos paslaugas užsienyje. Pasitaiko atvejų, kai mūsų kraštiečiai, kurie nėra drausti PSD, išvykę į kurią nors Europos Sąjungos (ES) šalį ir susirgę, už gydymą turi sumokėti nemenką sumą. Be to, senosiose ES šalyse narėse gydymas kainuoja gerokai brangiau nei Lietuvoje.

Gydymo kaina neapsidraudus PSD

12–19 tūkst. litų tektų mokėti, jei, sutrikus širdies veiklai, planine tvarka būtų implantuojamas defibriliatorius.

13–21 tūkst. litų – širdies vožtuvų operacijos kaina.

670–2 856 litai už inkstų uždegimo gydymą.

1 308–4 311 litų už kiaušidės cistos operaciją.

Didžiausią neapdraustųjų dalį sudaro jauni žmonės nuo 20 iki 30 metų – jų daugiau nei 93 tūkst. Jie mažiau serga, rečiau kreipiasi į gydymo įstaigas, tad dažnai nė nesidomi savo draustumu. Tikėtina, kad tarp jų daugiau išvykstančių iš Lietuvos ir nedeklaruojančių išvykimo. Lietuvos mastu tai – nemaža rizikos grupė. Šie žmonės yra pasislėpę ne tik Lietuvos, bet ir kitų šalių ekonomikos šešėlyje. Nemokėdami PSD bei kitų mokesčių jie rizikuoja ligos atveju negauti PSD teikiamų garantijų (šios garantijos atsiranda, kai pradedamos mokėti PSD įmokos arba jei asmenį draudžia valstybė).

1 700 tūkst. apdraustųjų (56,7 proc.) yra apdrausti valstybės lėšomis – tai socialiai pažeidžiamos žmonių grupės (pensininkai, vaikai ir moksleiviai iki 18 m., dieninių studijų studentai, registruoti bedarbiai, vaikus auginantys tėvai, neįgalūs asmenys, dvasininkai ir kt.). Šiems žmonėms suteiktų sveikatos priežiūros paslaugų išlaidos yra apmokamos valstybės biudžeto lėšomis, o jų sumokamos įmokos, palyginti su kitomis grupėmis, mažiausios. 2013 m. metinės įmokos dydis buvo 762 litai. Didžiąją šių asmenų dalį sudaro senyvo amžiaus žmonės, kurių sveikatos priežiūra kainuoja brangiausiai.

1 276 tūkst. asmenų, t.y. 42,6 proc. PSD įmokų mokėtojų, kurių mokamos įmokos dydis priklauso nuo vykdomos veiklos. Į jų gretas patenka dirbantieji savarankiškai, vykdantys individualią veiklą, autoriai, sportininkai, dirbantieji pagal darbo sutartis.

Neapsidraudusiųjų PSD skaičius

Iki 20 m. – 7 376
20–30 m. – 93 599
30–40 m. – 73 448
40–50 m. – 57 675
50–60 m. – 40 530
Daugiau nei 60 m. – 7 631
Iš viso – 280 259