Į namus – su infekcija

75-erių Šilutės rajono gyventojas Stanislovas Jonas Černauskas buvo iš tų vyrų, kuris itin rūpinosi savo sveikata.

Pajutęs skausmą širdies plote vyras į Šilutės medikus kreipėsi spalio 5-ąją.

"Prieš dieną jis dalyvavo laidotuvėse. Palaidojo brolį. Sunkūs išgyvenimai tokio amžiaus žmogui. Sustreikavo širdis. Jis ligoninėje buvo gydytas nuo spalio 5-osios iki 10-osios, penkias dienas. Tuo metu vis skundėsi, kad vaistus jam gydytojai skyrė, bet visą tą laiką būklė negerėjo. Galų gale, konstatavę, kad jam nieko ypatingo nėra, išleido namo. Esą ūmi bronchinė infekcija praeis ir namuose", – apie vyro ligą pasakojo E.Černauskienė.

Moteris tikino, kad sutuoktinį į namus parsivedė šlitinėjantį į šonus.

Tarp pensininkui išrašytų medikamentų moteris aptiko raminamųjų vaistų, nes iš pradžių nesistebėjo vyro vangumu.

"Dar ligoninėje jis buvo iškritęs iš lovos. Jau tuomet buvo sutrikusi orientacija. O namuose jis dvi paras miegojo lyg užmuštas. Gal dėl išrašytų bromazepamo vaistų? Jis labai prastai atrodė, visai jėgų neturėjo. Naktį vyras ėmė kliedėti. Trečią valandą nakties atsikėlė, apsirengė ir susiruošė parsivežti traktoriaus. Sakė, kad nori priekabą parsigabenti. Aš supratau, kad tai jau yra labai blogai", – pasakojo našlė.

Į ligoninę nevežė

Moteris naktį iškvietė greitosios medicinos pagalbos ekipažą.

"Tačiau felčerė pasakė, jog nieko jam nėra, ir man pareiškė, kad jei kiekvieną tokį ligonį vešis, bus pilna ligoninė. Mėginau klausti, kodėl jis kliedi, juk tai nėra normalu. Išgirdau atsakymą, kad tai dėl 39,5 laipsnio temperatūros. Esą senas žmogus. Felčerė suleido analgino, nošpos, sėdo į mašiną ir išvažiavo", – prisiminė moteris.

Naktį vyras lovoje praleido atmerktomis akimis. Paryčiais atsikėlęs nežinia iš kur išsitraukė pirštines ir vėl ėmė blaškyti po kambarį.

"Neištvėriau, vėl kviečiau medikus. Juk aišku, kad žmogus kliedi. Šiaip taip išprašiau, kad nugabentų į ligoninę", – pasakojo moteris.

Klaipėdiečiai būtų išgelbėję?

Našlės teigimu, Šilutės ligoninės priėmimo skyriuje ligonis nebuvo skubiai guldytas į stacionarą ar kitaip operatyviai tirtas.

"Per tą laiką susisiekiau su viena Klaipėdoje dirbančia gydytoja. Pažįstama patarė kuo greičiau jį gabenti į uostamiestį. Ji iš karto įtarė, kad gali būti meningitas", – teigė moteris.

Tačiau Šilutės medikai nelabai norėjo klausytis sergančio vyro žmonos prašymų ir aiškinimų.

"Daktarė buvo labai nepatenkinta. Sunku net suprasti kodėl. Vos pavyko išprašyti siuntimą į Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų skyrių. Pusantros valandos teko laukti greitosios medicinos pagalbos automobilio. Visą tą laiką vyras gulėjo išpiltas prakaito", – prisiminė E.Černauskienė.

Vos tik šilutiškis pateko į uostamiesčio medikų rankas, šie konstatavo, kad ligonio būklė yra kritinė.

Medicininiuose dokumentuose pažymėta, kad ligonis buvęs prekomos būsenos, tai reiškia, kad sąmonė retkarčiais praskaidrėja, jis sugeba atsakyti į nesudėtingus klausimus.

"Klaipėdoje nustatyta, kad jam abiejų plaučių uždegimas. O to Šilutės medikai net nematė. Siuntime pažymėta, jog Šilutės medikai įtaria erkinį encefalitą", – medicininius įrašus garsiai vardijo moteris.

Erkinio encefalito virusas gali būti vienas iš meningitą sukeliančių virusų. Bet siuntime apie meningitą neužsimenama.

Mirė nuo meningito

"Jam ėmė kristi temperatūra, vyras paniro į komą. Kūno temperatūra tesiekė 35 laipsnius. Spalio 31-ąją konstatuota vyro mirtis. Klaipėdos ligoninėje jis išgulėjo nuo spalio 16-osios. Mirties liudijime parašyta, kad jis mirė nuo bakterinio meningito", – susijaudinusi kalbėjo moteris.

E.Černauskienė itin išgyvena dėl vyro mirties ir piktinasi, kad Šilutėje teko prašinėti siuntimo pas specialistus.

"Vadinasi, jis į namus jau galėjo grįžti su meningito užkratu. Visus kitus galėjo juo užkrėsi. Jis nesugebėjo net laipteliais užlipti, jau turėjo būti aišku, kad ne veltui žmogus nesiorientuoja aplinkoje", – braukdama ašaras teigė E.Černauskienė.

Moteris tikino, kad labiausiai šia istorija piktinasi jos anūkė, kuri JAV dirba medike.

Anūkė grįžo sukrėsta ir patikino, kad Amerikoje katinus geriau prižiūri, nei žmones Lietuvoje.

"Pernai ji vežė senelį į ligoninę. Medikai jam vietos nerado, kur paguldyti. Anūkė grįžo sukrėsta ir patikino, kad Amerikoje katinus geriau prižiūri, nei žmones Lietuvoje. Sūnus su dukra taip pat nedovanos už tėvo mirtį. Visi mes esame sukrėsti", – kalbėjo našlė.

Atsakymas – stuburo skystyje

Klaipėdos universitetinės ligoninės Infekcinių ligų departamento Reanimacijos ir intensyviosios terapijos skyriaus vedėja Zita Vetrovienė paaiškino, kad bakterinio meningito infekcija plinta oro lašiniu būdu.

"Dažniausiai pacientams pasitaiko febrilus, tai yra aukštas, karščiavimas. Tačiau tai nėra taisyklė. Gali pasireikšti galvos skausmai, pykinimas, vėmimas. Reikėtų atkreipti dėmesį į bet kokius sąmonės sutrikimus. Gali būti dezorientacija, gali būti haliucinacijos, žmogus gali darytis vangus. Gali ryškėti įvairiausia neurologinė simptomatika. Tokiam ligoniui yra būtina medikų apžiūra ir simptomatikos vertinimas", – tikino gydytoja.

Z.Vetrovienė aiškino, kad nustatant meningitą didelį vaidmenį vaidina kraujo laboratorinis tyrimas.

"Tačiau tai nėra pagrindinis tyrimas. Gali pasitaikyti virusinė neuroinfekcija, ir kraujo tyrimas jos gali neparodyti. Diagnostika varijuoja labai plačiai, priklausomai nuo sukėlėjo. Dažniausiai daroma stuburo punkcija, tiriamas stuburo smegenų skystis. Likvoro tyrimas yra svarbus meningito diagnostikai", – aiškino Z.Vetrovienė.

Svarbi kiekviena minutė

Medikė pabrėžė, kad meningito nustatymui gydytojas informaciją dėlioja lyg mozaiką.

"Vieno simptomo nėra. Negaliu konstatuoti, kad rajono ligoninėse nedaromos stuburo punkcijos. Atvažiuoja ligoniai jau su atliktais tyrimais, su nustatytomis diagnozėmis. Kitos ligoninės atveža net ir reanimobiliais savo pacientus. Visaip pasitaiko", – patikino medikė.

Tačiau Z.Vetrovienė akcentavo, kad gydant šią ligą ir siekiant išsaugoti ligonio gyvybę lemiamą vaidmenį turi laikas.

"Negrįžtamai prarastas laikas sukelia tokias komplikacijas, kurios neleidžia žmogui išgyventi. Kuo greičiau pradėsime gydymą, tuo geresni rezultatai bus. Aš nežinau, kodėl šiam pacientui nebuvo diagnozuotas meningitas, negaliu to komentuoti", – tikino Z.Vetrovienė.

Užkratas tyko tyliai

Z.Vetrovienė perspėjo, kad meningitą gali sukelti ne tik visuomenėje žinoma meningokoko bakterija, tačiau ir daugelis kitų bakterijų, virusų, grybelių.

"Ligos patologija yra labai plati. Tai gali būti ne tik oro lašiniu būdu plintanti infekcija. Infekcija taip pat gali plisti iš bet kokio židinio, esančio organizme. Židinys gali būti plaučiuose ar dantyje ir nukeliauti kraujo keliu. Teoriškai ta pati bakterija, kuri sukelia plaučių uždegimą ar bronchitą, gali sukelti ir meningitą", – teigė specialistė.

Z.Vetrovienė paaiškino, kad, pavyzdžiui, meningokokinės bakterijos sukelta sloga daugeliui žmonių gali neiššaukti jokių kitų negalavimų.

"Dalis visuomenės yra šių bakterijų nešiotojai. Jei yra geras imunitetas, meningitu nesusirgsime. Ne visi virusiniai susirgimai gali būti priežastis meningitui atsirasti. Tačiau jei žmogus praranda sąmonę, klejoja, tokiu atveju tiesiog būtina kreiptis į medikus. Trinkanti sąmonė signalizuoja apie sunkią ligonio būklę. Juk ne visais atvejais gydymas būna sėkmingas, pasitaiko ir letalinių baigčių", – pabrėžė gydytoja.

Pavaldinių dar nevertino

Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Darius Steponkus tikino, kad dar nėra sulaukęs mirusiojo artimųjų raštiškų pretenzijų dėl galbūt netinkamo ligonio gydymo.

"Sunku komentuoti, kodėl mirė šis žmogus. Tačiau meningito sukėlėją žmonės dažnai patys nešioja. Priežastys gali būti įvairios – persirgtos ligos ar net susilpnėjęs imunitetas. Nustatyti sukėlėją nėra paprasta. Kartais žmogus į medikus kreipiasi dėl galvos ar širdies skausmų. O sukėlėjas gali būti nustatomas tik vėliau, kartais tik po mirties. Nesvarbu, kur tai nutiktų, mūsų ar kitoje ligoninėje. Todėl dažniau gydoma ta patologija, kuri vyrauja", – aiškino D.Steponkus.

Šilutės vyriausiasis gydytojas patikino, kad įstaigoje yra pakankamai įrangos šiai ligai nustatyti, tačiau rajone vis dėlto nėra specialisto.

"Taip, infektologo neturime, tačiau tyrimus galime atlikti patys. Jei yra būtinybė, pasitelkiame Klaipėdos laboratorijas", – teigė ligoninės vadovas.

D.Steponkus pripažino, kad paciento sąmonės aptemimai – pakankama priežastis, dėl kurios medikai turėjo sunerimti.

Tačiau įstaigos vadovas nenorėjo įvertinti pavaldinių kompetencijos, gydant šį konkretų ligonį.

"Mūsų rajonas nėra išskirtinis dėl meningito susirgimų. Tai vienas infekcinių susirgimų. Jei yra infekcinis susirgimas, siunčiame ligonį į Klaipėdą. Tačiau kiekviena situacija yra individuali", – kalbėjo Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas.