Ant kelmo pririšo lyną

Netoli Poilsio parko gyvenantis klaipėdietis neseniai čia, netoli transformatorinės ir statomo viešojo tualeto, pastebėjo du nukirstus medžius.

"Beržas pašalintas visai nekokybiškai. Paliktas apie pusantro metro aukščio kelmas. Taip niekas medžių nepjauna", – atkreipė dėmesį vyriškis.

Tačiau, anot vyro, priežastis, kodėl paliktas toks aukštas medžio kelmas, aiški. Ant medžio pririštas "Nuotykių parko Kar kar" laipynių trosas.

Kitas pašalintas medis – liepa. Ji nukirsta tvarkingai.

"Matyt, tie medžiai trukdė pramogautojams, laipiojantiems lynais, ir dėl to buvo pašalinti. Kažin ar apskritai saugu laipioti tais trosais? Kai kurių medžių būklė ne per geriausia. Baisu, kad neįvyktų nelaimė. Kažkas turi tikrinti tą pramogų parką", – teigė klaipėdietis.

Pamatęs nukirstus medžius, gyventojas bandė išsiaiškinti, ar buvo duotas leidimas pašalinti želdinius, tačiau nesėkmingai.

"Skambinau į savivaldybę, Kretingos miškų urėdiją, aplinkosaugininkams, tačiau niekas negalėjo pasakyti, ar leidimas buvo išduotas. Labai keista, kad niekas nieko nežino. Gaila, kad nebeliko medžių", – emocijų neslėpė parko lankytojas.

Laikėsi tik ant žievės

Pasak buvusio miesto tarybos nario, įmonės "Nuotykių parkas Kar Kar" direktoriaus Mindaugo Žilio, medžiai pašalinti, nes kėlė pavojų. Yra dar trys, kuriuos reikia nukirsti.

"Šie medžiai – pavojingi lankytojams. Kai kurie išgraužti kažkokių parazitų. Beržas, ant kurio pritvirtintas mūsų lynas, buvo perlūžęs. Liepos vidus buvo išskobtas. Ji vos ne ant žievės laikėsi", – pasakojo vadovas.

Kiti trys avarinės būklės medžiai, anot M.Žilio, auga vietose, kur dideli žmonių srautai – prie tako, suoliukų. Vienas medis virsdamas gali užgriūti ant trasų.

Direktorius atkreipė dėmesį, kad į pavojingus medžius pirštais badydavo ir pastabų dėl jų reikšdavo ir lankytojai.

Vadovas pasakojo, kad darbų dabar imtasi, nes sumažėjo žmonių srautai parke. Jis žadėjo, kad paliktas aukštesnis kelmas, ant kurio pririštas lynas, bus sutvarkytas.

"Tikrai taip nepaliksime. Vėliausiai pavasarį viskuo pasirūpinsime. Dabar šalta. Sudėtinga atlikti darbus. Mums taip pat reikės dabar pasukti galvą, kaip pertvarkyti laipynių trasą, kur pririšti laikantįjį lyną", – pabrėžė vadovas.

Leidimas – "pakeliui"

Paklaustas, ar gavo leidimą pašalinti medžius, M.Žilys atsakė, kad šis jau pakeliui.

"Vienu žingsniu esame priekyje. Nupjauti šiuos medžius reikėjo jau seniai. Vos ne nuo nuotykių parko įsikūrimo. Tvarkytis reikėjo. Džiaugiamės, kad žmonių nėra ir galėjome dirbti", – pasakojo direktorius.

Pasiteiravus, ar nebijo sankcijų už be leidimo nurėžtą medį, vadovas tvirtino: "Jei bijotume, viską darytume naktį. Dabar mes nieko neslepiame. Sargas nupjovė medžius, nes jie buvo pavojingi. Visus esame nufotografavę. Matyti jų būklė. Nėra daugiau apie ką diskutuoti."

M.Žilys pasakojo, kad bandyta gauti leidimą nupjauti medžius ir teigė, jog ir pavasarį želdiniai buvo šalinami parke.

"Susisiekėme su darbus atlikusios įmonės atstovais. Parodėme, kokius medžius, mūsų akimis, reikia nurėžti. Pažymėjome juos plačia juosta. Tačiau jų taip ir nenupjovė. Aiškino, kad tą daryti reikia atskiru sutarimu", – neslėpė vadovas.

Kreipėsi ne tik į miškininkus

Pasak M.Žilio, dar nepašalinęs pavojingų medžių, jis kreipėsi į Kretingos miškų urėdiją dėl leidimo. Ši patarė susisiekti su Klaipėdos savivaldybės Statybos ir infrastruktūros plėtros skyriumi.

"Pastarasis rūpinosi leidimų šalinti medžius gavimu. Žinojo procedūrą. Miškininkai manė, kad padės greičiau susitvarkyti. Taip pat patarė susisiekti su girininku. Tačiau atvažiavus į girininkiją dažnai tenka tik spyną pabučiuoti", – tvirtino M.Žilys.

Vadovas atkreipė dėmesį, kad miškininkai apgailestavo, jog kartu su savivaldybe nebuvo suderinta ir kartu gautas leidimas šalinti medžius.

"Tačiau negalima to padaryti, savivaldybė su mumis darbų nederina. Nepaisant visko, mums žadėjo, kad leidimas bus išduotas. Biurokratizmas didelis. Ėmėmės veiksmų, kad paskui nesakytų, jog nieko nedarome. Kito variantų nebuvo", – komentavo direktorius.

M.Žilys pabrėžė, kad laipynių trasa nuolat stebima. Kiekvieną rytą ji apžiūrima, situacija fiksuojama žurnale.

"Rūpinamės saugumu. Kitaip negalime", – akcentavo direktorius.

Leidimas nebeturi prasmės

Kretingos miškų urėdijos Klaipėdos girininkijos vadovas Ričardas Staponkus aiškino, kad Poilsio parkas yra miškas, tačiau jį valdo ne urėdija, o savivaldybė.

Kreiptis dėl leidimų šalinti medžius ši turi į Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyrių.

"Būna, kad mes savivaldybei padedame paruošti dokumentus gauti leidimą, nes ši neturi tokio specialisto", – pasakojo girininkas.

R.Staponkus neslėpė, kad dėl medžių pašalinimo M.Žilys kreipėsi tik tą pačią dieną, kai medžiais pradėjo domėtis dienraščio "Klaipėda" žurnalistai.

"Šiandien skambino. Nors mes leidimų neišdavinėjame, sutarėme susitikti ir pažiūrėti. Anksčiau jis man neskambino. Gal tiesiai į urėdiją kreipėsi?" – spėliojo girininkas.

Pasak R.Staponkaus, jei medžiai nupjauti, nebėra prasmės kreiptis dėl leidimo.

"Leidimas "pakeliui" negali būti. Jis arba yra, arba nėra. Kol leidimas neišduotas, medžių pjauti negalima. Jei vis tiek nurėži, tada gresia sankcijos. Nesvarbu, kad yra nuotraukos. Taip nedaroma – ką noriu, tą pjaunu. Specialistai turi pasakyti, ar medis avarinės būklės, kelia pavojų žmonėms. Kai nupjauni, gali bet ką sakyti, koks tas medis buvo", – aiškino girininkas.

Skaičiuos ir žalą gamtai

Valstybinės miškų tarnybos Miškų kontrolės skyriaus Klaipėdos teritorinio poskyrio vedėjas Ernestas Lučauskas pripažino, kad išties nėra paprasta gauti leidimą medžių kirtimui Poilsio parke.

Suinteresuotas asmuo pirmiausia turi kreiptis į savivaldybę, o ši – į tarnybą.

Tačiau E.Lučauskas atkreipė dėmesį, kad šiemet kirtimams Poilsio parke leidimas nebūtų buvęs išduotas.

"Negalėtume to padaryti. Savivaldybė turi gauti iš Aplinkos ministerijos kirtimo kvotą. Pastarąją patvirtina Vyriausybė. Ministerija jas paskirsto valdytojams. Mes žiūrime, kad kvota nebūtų viršyta. Klaipėdos savivaldybei šiemet nebuvo suteikta kirtimo kvota, tad leidimo kirsti medžius nebūtų gavusi", – dėstė vedėjas.

Išimčių nėra taikoma ir avariniams medžiams.

Kirsti medžius be gauto leidimo, kai šie kelia pavojų, galima tik tais atvejais, jai šie trukdo elektros trasoms, geležinkeliui.

Paskui per nustatytą terminą šį reikia išsiimti.

Už savavališką medžių ir krūmų kirtimą, naikinimą arba žalojimą valstybei nuosavybės teise priklausančioje miško žemėje gresia bauda nuo 57 eurų. Gali būti konfiskuoti ir įrankiai.

E.Lučauskas pasakojo, kad darbuotojas buvo nuvykęs į Poilsio parko apžiūrėti nukirstų medžių, išaiškinti tai padarę asmenys. Jiems bus ne tik skirta bauda, bet ir apskaičiuota žala gamtai.

"Žinoma, šis sprendimas gali būti apskųstas. Jei prasidės bylinėjimasis, viskas užsitęs", – tvirtino vedėjas.

Komentaras

Liudvikas Dūda

Klaipėdos savivaldybės Miesto ūkio departamento direktorius

Problemų dėl medžių kirtimų Poilsio parke buvo kilę, tačiau išsprendėme. Gavome kirtimų kvotą ir pavojingus želdinius pašalinome. Dabar dar neturime tiek daug medžių. Tada buvo susikaupę daug per daugybę metų. Susitvarkėme, ir viskas. Stebime, kada vėl susikaups, ir prašysime kirtimų kvotos. Dėl vieno medžio neverta to daryti. Tikrai vargome su šia procedūra.