– Pastaruoju metu vis girdime apie planuojamą miesto ekonominį proveržį, parengtą strategiją. Ar tai netaps dar vienu dokumentu, kuris gulės stalčiuje? Taip pat kyla abejonių dėl strategijos turinio – kodėl neskiriama dėmesio turizmui, ar Klaipėdai turistų jau nebereikia?

– Turistų Klaipėda mielai laukia ir lauks toliau bei stengsis, kad miestas turizmui būtų kuo patrauklesnis. Tai, kad turizmas neminimas tarp keturių pagrindinių plėtros krypčių, nereiškia, kad jam neskiriamas deramas dėmesys. Net ir vienas tikslų yra, kad 2030 m. Klaipėdoje būtų apgyvendinama dvigubai daugiau turistų nei dabar – tai yra apie 400 tūkstančių, o turizmas yra net kelių krypčių sudėtinė dalis – pavyzdžiui, jūrinės ekonomikos kryptis apima ir jūrinį bei sveikatinimo turizmą, kalbant apie kūrybinę ir paslaugų ekonomiką, kaip svarbi grandis išskiriamas konferencijų ir verslo turizmas, be to, kaip horizontalus prioritetas išskiriamas siekis, kad Klaipėda būtų patrauklus, įtraukiantis ir pasiekiamas regiono centras.

Strategijoje numatomos tokios priemonės kaip nauji uosteliai Danės upėje, nauja Kruizinių laivų prieplauka, gerinti dviračių infrastruktūrą pajūrio trasose, plėtoti konferenciniam turizmui reikalingą infrastruktūrą, pritraukti aukštos kategorijos viešbučius, numatoma vystyti Smiltynę ir Girulius kaip kurortines teritorijas, sukurti naujus traukos objektus, keliamos idėjos, pavyzdžiui, kurti geoterminius vandenis išnaudojančius SPA centrus Giruliuose. Labai aktualu pritraukti ir naujų skrydžių bei vandens linijų, didinti pasiekiamumą traukiniais, numatoma tęsti teritorijų prie vandens vystymą.

Taip pat priminsiu, kad ir Klaipėdos regionas jau yra patvirtinęs savo ekonominės specializacijos kryptis, o viena jų – darnaus pakrančių ir jūros turizmo stiprinimas. Į regiono ekonominės specializacijos strategiją įtrauktos ir visos Klaipėdos miesto strategijos kryptys, įskaitant ir turizmą skatinančias priemones, tad turizmo plėtojimas vyks ne tik miesto, bet ir viso regiono lygiu. Be to, strategija nėra akmenyje iškaltas dokumentas, niekas nedraudžia jos papildyti, įtraukti naujų priemonių, skirti daugiau dėmesio vienai ar kitai sričiai.

Kalbant apie visą Klaipėdos ekonominio proveržio strategiją bei jos įgyvendinimą, jau vien matant, kaip susitelkę dirbo visi partneriai, ieškodami geriausių sprendimų miesto proveržiui pasiekti, leidžia tikėtis ir tikėti, kad lygiai taip pat visi partneriai yra suinteresuoti sėkmingu strategijos įgyvendinimu. Tačiau vilčiai ir tikėjimui viskas nepalikta – strategijoje yra numatytas labai konkretus šio proceso koordinavimo ir priežiūros mechanizmas: bus sukurta Miesto ekonominės plėtros taryba, kuri priims strateginio lygmens sprendimus, numatytos struktūros, atsakingos už konkrečių priemonių ir projektų įgyvendinimą bei rezultatų stebėseną.

Priminsiu, kad strategiją, kuri jau dabar labai palankiai vertinama visoje šalyje ir vadinama sektinu pavyzdžiu, savivaldybė rengė su partneriais – uosto, universiteto bei verslo atstovais. Žmonės, kurie suinteresuoti miesto augimu, jau susibūrė ir pasiekė susitarimą, kokią Klaipėdą norime matyti ateityje ir kokiomis priemonėmis to sieksime. Netrukus visi turėsime žengti kitą žingsnį – kiekvienas partnerių strategijoje numatytas priemones įtrauks į savo veiklos planus ir imsis jas vykdyti. Tikiu, kad visi puikiai suprantame, jog įgyvendinimas – ilgas ir sudėtingas kelias, o mes esame jo pradžioje.

Prieš akis – įtemptas ir nelengvas darbas. Misija sudėtinga, bet tikrai įmanoma. Kai kurios priemonės jau įgyvendinamos ir dabar – aktyviai dirbame siekdami pritraukti naujų skrydžių į Palangą, stiprėja ir keičiasi Klaipėdos ekonominės plėtros agentūra, kuri bus labai svarbi grandis pritraukiant investuotojų – įstaiga nuo šiol vadinasi "Klaipėda ID", formuojamas vieno langelio principu paslaugas investuotojams teikiantis centras, Klaipėdos laisvoji ekonominė zona investuotojams pristato naują greitojo įsikūrimo "FlexStart" sprendimą, šis projektas jau sulaukė susidomėjimo iš gamybinių užsienio kompanijų ir šiuo metu derinamos sąlygos su potencialiais investuotojais iš Vokietijos, Švedijos, Belgijos ir kitų šalių.

Taip pat jau vyksta procesai dėl tarptautinės mokyklos įsteigimo, vystomos miesto centre esančios teritorijos prie vandens – procesas vyksta piliavietės teritorijoje, o kaip tik šiomis dienomis jau galime kalbėti ir apie potencialų investuotoją, pasiryžusį imtis ambicingo vadinamojo "Mėmelio miesto" projekto, kuris bus įgyvendinamas buvusioje "Laivitės" teritorijoje – bendromis pastangomis Klaipėdos centre esančios teritorijos prie vandens turi tapti tikru traukos centru klaipėdiečiams bei miesto vizitine kortele, kurią ne gėda parodyti bet kuriam svečiui.

Tai tik kelios priemonės iš daugiau nei šimto, lygiai taip pat reikės įgyvendinti ir kitas priemones, tačiau tik taip iki 2030-ųjų pasieksime užsibrėžtus ambicingus tikslus, kurie, priminsiu, yra – 25 tūkst. naujų darbo vietų, 2 tūkst. naujų įmonių, 1,5 mlrd. eurų naujų investicijų, 200 proc. išaugęs eksportas, 40 tūkst. daugiau gyventojų Klaipėdoje, dvigubai didesnis atlyginimas, 400 tūkst. apgyvendintų turistų.

Rubrikos tikslas – užtikrinti nuolatinį miestiečių bei vietos valdžios bendravimą. Klausimus siųskite e. paštu [email protected]. Jų sulaukiama daugiau nei yra vietos puslapyje, tad dalis atsakoma asmeniškai, o aktualūs gausesnei skaitytojų grupei rubrikoje publikuojami vėliau.