Iš viso Mėlynoji vėliava, kuri yra kokybės ženklas, suteikta penkiems Lietuvos pajūrio pliažams. Be dviejų uostamiesčio – Nidos ir Juodkrantės centriniams, Palangos Birutės parko.

Toks sprendimas priimtas Kopenhagoje, kur vyko nevyriausybinės organizacijos „Aplinkosaugos švietimo fondas“, kuri vykdo Mėlynosios vėliavos programą, tarptautinės tarybos posėdis.

Jo metu ir buvo įvertinti paplūdimiai bei prieplaukos, pretendavę gauti Mėlynosios vėliavos apdovanojimą šį vasaros sezoną.

Kad paplūdimys būtų apdovanotas Mėlynąja vėliava, savivaldybės ir paplūdimius prižiūrinčios tarnybos turi įgyvendinti nemažai vandens kokybės, aplinkosaugos švietimo ir informavimo, aplinkosaugos valdymo, saugumo ir paslaugų tarptautinių reikalavimų.

Savivaldybių, siekiančių šio kokybės ženklo savo pliažams, pateiktas paraiškas kiekvienoje šalyje pirmiausia įvertina nacionalinė Mėlynosios vėliavos taryba.

Lietuvoje ją sudaro Lietuvos žaliųjų judėjimo, Lietuvos savivaldybių asociacijos, Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos, Sveikatos ir mokymo ligų prevencijos centro, Valstybinio turizmo departamento, Lietuvos vandens gelbėtojų asociacijos, Lietuvos miškininkų sąjungos, Turistinių burlaivių savininkų asociacijos atstovai.

Nacionalinės Mėlynosios vėliavos tarybos patvirtinti kandidatai teikiami tarptautinei Mėlynosios vėliavos tarybai, kuri ir priima galutinį sprendimą.

Mėlynoji vėliava dviem uostamiesčio paplūdimiams Klaipėdos savivaldybei kainuos 8 tūkst. eurų. Praėjusiais metais Mėlynoji vėliava plevėsavo tik Smiltynės centriniame paplūdimyje.

Ateityje norima, kad šį kokybės ženklą gautų ir kiti miesto pliažai. Tarp tokių – Girulių. Tačiau pabrėžiama, kad dar reikėtų daug dirbti, gerinti infrastruktūrą.

Mėlynoji vėliava suteikiama vienam sezonui. Kitam savivaldybės vėl turi teikti paraiškas, kurios yra vertinamos. Be to, kartą per sezoną vyksta Mėlynosios vėliavos atstovų patikrinimas. Nustačius pažeidimų ir jų nepašalinus, šio kokybės ženklo galima netekti.