Pereiti į pagrindinį turinį

Meras krantines perleido neteisėtai

2009-02-10 09:00
Meras krantines perleido neteisėtai
Meras krantines perleido neteisėtai / Vytauto Liaudanskio nuotr. Stringa: teismų maratonas gali įšaldyti 55 mln. litų vertės krantinių rekonstrukciją.

Teismas atnaujino bylą dėl "Klaipėdos laivų remonto" įmonei perduotų krantinių. Prokurorų teigimu, meras Rimantas Taraškevičius tikriausiai pažeidė įstatymus.

Mero parašas – neteisėtas?

Savivaldybei priklausančių krantinių perdavimo privačiai bendrovei istorija susidomėjo Generalinė prokuratūra. Vakar Klaipėdos apygardos teismas patenkino prokurorų prašymą ir atnaujino procesą.

2005-aisiais taikos sutartimi tarp Klaipėdos savivaldybės mero, tuometinės apskrities viršininkės Virginijos Lukošienės ir "Klaipėdos laivų remonto", įmonei buvo perduota per 30 mln. litų vertės kainuojančios krantinės, kurios priklausė savivaldybei. Įmonė tikino daug metų prižiūrėjusi ir remontavusi krantines, tačiau Registrų centre jos buvo įregistruotos kaip savivaldybės nuosavybė. Įmonė kreipėsi į teismą. Tačiau procesui pasibaigus taikos sutartimi, prokurorų teigimu, šios sutarties R.Taraškevčius negalėjo pasirašyti, nes neturėjo tarybos pritarimo.

Perduota be tarybos žinios

"Valstybės interesas yra pažeistas. Taikos sutartimi panaudai 25 metams turtas buvo perduotas be jo savininko žinios ir sutikimo, tai yra be savivaldybės tarybos žinios. Tokie klausimai turi būti sprendžiami tik taryboje", – sakė Klaipėdos apygardos prokuratūros Civilinių bylų skyriaus vyriausioji prokurorė Sigutė Stropienė.

Generalinė prokuratūra taip pat nustatė, kad savivaldybių turtas panaudos pagrindais negali būti perduotas pelno siekiančioms privačioms įmonėms, todėl tokiu sandoriu pažeistas ne tik Vietos savivaldos įstatymas, bet ir Valstybės ir savivaldybių turto valdymo, naudojimo ir disponavimo juo įstatymas.

Įmonė siekia laimėti

"Klaipėdos laivų remonto" interesus teisme ginantis advokato padėjėjas Justinas Jurkonis tikino, kad sutartis buvusi teisėta.

"Taikos sutarties sudarymą reglamentuoja ne Vietos savivaldos įstatymas. Mes manome, kad čia taikytinos Civilinio kodekso nuostatos. Jokio patvirtinimo teismas nereikalauja, pats teismas sprendžia, ar sutartis sudaryta teisėtai, o teismas turi tikrinti", – tikino "Klaipėdos laivų remonto" įmonės advokatas.

J.Jurkonis aiškino, kad krantinės nors ir buvo savivaldybės nuosavybė, tačiau dėl jų vyko ginčas. Todėl savivaldybės tarybos pritarimas būtų reikalingas tik tuomet, jei būtų sudaroma panaudos, o ne taikos sutartis.

Iki krantinių perdavimo "Klaipėdos laivų remontui" pinigai už mažųjų laivelių, jachtų laikymą prie Danės krantinių patekdavo į savivaldybės biudžetą. Po Klaipėdos mero pasirašytos sutarties šie pinigai ėmė atitekti įmonei.

Dėl atnaujinto teisinio proceso gali strigti 55 mln. litų vertės šių krantinių rekonstrukcija už ES, Vyriausybės ir Klaipėdos savivaldybės lėšas.

Naujausi komentarai

Komentarų nėra
Visi komentarai (0)

Daugiau naujienų