Per metus padaryta daug darbų

– Kokie 2019-ieji buvo Palangai?

– Metai buvo darbingi ir išties neblogi. Miestas keitėsi, gražėjo, praturtėjo nauju, palangiškių ir kurorto svečių ilgai lauktu objektu – baseinu. Ir nors baseinas atviras visiems lankytojams, pirmiausia šio objekto naudą pajuto mūsų mokiniai – jiems  čia vyksta kūno kultūros pamokos, sportinių aukštumų baseine siekia ir Sporto centro auklėtiniai, su jais dirba nuostabūs, patyrę treneriai. Džiugu, kad sveikatinimo užsiėmimuose baseine aktyviai dalyvauja ir senjorai, tėvai su mažyliais. Miesto gyventojai pagaliau vėl turi ir viešąją pirtį. 

Kitas džiuginantis objektas – medinės Kurhauzo dalies restauracija. Ši pastato dalis jau įgavo savo buvusią išvaizdą – restauracijos darbai vyksta itin sparčiai. Kitąmet tikimės įrengti vidų bei Kurhauzo medinę dalį perduoti kultūros bendruomenės poreikiams.

Šeštadienį palangiškius ir kurorto svečius pakvietė ir Kurorto muziejus – čia pristatyta nuolatinė muziejaus ekspozicija, atspindinti mūsų Palangos istoriją. Tai taip pat svarbus ir ilgai lauktas Palangos kultūrinio gyvenimo įvykis.

Šiais metais intensyviai vyko miesto gatvių, šaligatvių, viešųjų erdvių tvarkymo darbai: sutvarkytos ar šiuo metu tvarkomos S. Dariaus ir S. Girėno, Kastyčio, Valteriškės, Ganyklų, Kalgraužių, Ramybės, Žuvėdrų, Gėlių aikštės ir kitos miesto gatvės, Šventojoje vyksta aikštės rekonstrukcija, gydymo paskirties ligoninės pastato pritaikymo socialinės priežiūros paslaugoms teiktidarbai.

Savivaldybėms tenkinant bendruomenės viešuosius interesus bei teikiant įvairias paslaugas, skirtingai nei verslui, svarbiausias tikslas nėra didesnio pelno ar rentabilumo siekimas.

Didelį dėmesį šiais metais skyrėme gyvenamajai aplinkai – modernizuojama daug daugiabučių namų, tvarkyti daugiabučių namų kiemai, šaligatviai, kiemų apšvietimas, įrengtos modernios atliekų surinkimo aikštelės.

Paplūdimiuose taip pat būta naujovių – įsigijome naują ir modernią smėlio valymo mašiną „BeachTech Marina“. Ekonomiškai ir tyliai dirbanti savaeigė technika kol kas neturi analogo Baltijos jūros regione.

Jau rugpjūtį Palangos paplūdimiuose pradėjo darbuotis smėlio valymo mašina. („V. P.“ nuotr.)

Miesto švietimo įstaigose taip pat yra teigiamų pokyčių. Iš didesnių darbų paminėtini „Baltijos“ pagrindinėje mokykloje atliktas aktų salės remontas, įrengtas išėjimas į vidinį kiemą. Vlado Jurgučio pagrindinėje mokykloje įrengtas liftas, jau pradėtas ir stadiono kapitalinė statyba. Palangos moksleivių klubas naujuosius mokslo metus taip pat pasitiko su naujove – nuo rugsėjo šį įstaiga savo veiklą tęsia ir neformaliojo švietimo veiklas vykdo kitose patalpose – įsikūrė Pradinėje mokykloje.

Sporto mėgėjus gera žinia pasiekė pavasarį, kuomet Vyriausybės nutarimu Palangos miesto savivaldybei buvo perduoti Teniso kortai, esantys Gėlių aikštėje. Ateityje čia numatoma sukurti patrauklią ir modernią sportininkams bei moksleiviams ir jaunimui skirtą teniso bazę.

Dedame daug pastangų, ir kad turistų skaičius Palangoje kasmet augtų – kurortas pristatomas tarptautinėse turizmo parodose, reklamuojamas leidiniuose. Džiugu, kad mūsų pasirinktos priemonės pasiteisina. Visų Klaipėdos regiono savivaldybių bendros pastangos taip pat duoda vaisių – šiais metais Palangos oro uoste pradėti skrydžiai dviem naujomis kryptimis – be jau įprastų krypčių, orlaiviai skrenda į Bergeną Norvegijoje ir Dortmundą Vokietijoje, kitąmet pavasarį pristatoma nauja kryptis Palanga – Dublinas (Airija).

Šiais metais Palangos oro uoste pradėti skrydžiai dviem naujomis kryptimis – be jau įprastų krypčių, orlaiviai skrenda į Bergeną Norvegijoje ir Dortmundą Vokietijoje, kitąmet pavasarį pristatoma nauja kryptis Palanga – Dublinas (Airija). („V. P.“ nuotr.)

Teko nemažai „pakovoti“

Vertindamas 2019-uosius, galėčiau juos pavadinti ir kovos metais. Kodėl? Nes laukiamų rezultatų, finansavimo tam tikriems projektams niekas neatnešė „ant lėkštutės“ – daugeliu klausimų teko nemažai įtikinėti, įrodinėti, „pakovoti“.

Pavyzdžiui, viešųjų paslaugų teikimo ir joms reikalingo Savivaldybės turto valdymo klausimas. Vienas iš aktualiausių palangiškiams šiuo metu yra miesto baseino valdymo klausimas. Kaip žinia, Konkurencijos taryba pradėjo tyrimą dėl Palangos miesto savivaldybės sprendimo neskelbiant konkurso baseino valdymą perduoti Savivaldybės įmonei. Baseino, kurio statybai naudotos miesto biudžeto lėšos. Į Konkurencijos tarybą kreipęsi Lietuvos verslininkų konfederacijos atstovai siekė įteigti, kad tik verslo subjektai gali valdyti naujai už valstybės ir Savivaldybės biudžeto lėšas pastatytus objektus bei naudingiausiai tenkinti vietos gyventojų poreikius.

Savivaldybėms tenkinant bendruomenės viešuosius interesus bei teikiant įvairias paslaugas, skirtingai nei verslui, svarbiausias tikslas nėra didesnio pelno ar rentabilumo siekimas. Todėl labai svarbu atskirti objektus ir juose teikiamas paslaugas į tas, kurios savo prigimtimi yra skirtos vien verslo tikslams, ir į tas, kurios reikalingos bendruomenės viešiesiems interesams tenkinti, pavyzdžiui, gyventojų sveikatingumo, sporto, užimtumo, neformalus ugdymo ir panašiai.

Tas pats pasakytina ir apie kitas viešąsias paslaugas, kurias šiuo metu pagal vidaus sandorį teikia Savivaldybės įmonės. Dėl šios teisės taip pat teko „pakovoti“.

Esu tos nuomonės, kad savivaldybės turi turėti teisę pačios spręsti dėl viešųjų paslaugų teikimo, pavedant jas teikti miesto valdomai įmonei. Tuomet savivaldybės turi galimybę kontroliuoti, pareikalauti vieną ar kitą paslaugą teikti ne tik pagal sutartį, bet ir pagal poreikį. Pavyzdžiui, gatvių valymas žiemą ar paplūdimių tvarkymas vasarą – juk šių darbų reguliarumo neįmanoma numatyti iš anksto, nes viskas priklauso nuo orų, žmonių skaičiaus ir pan. Be to, tam tikras paslaugas teikti pavedusios savo įmonėms, savivaldybės sudaro sąlygas garantuotai nepertraukiamam viešųjų paslaugų teikimui socialiai jautriose ir dažnai natūraliai monopolinėse viešųjų paslaugų teikimo srityse. Esu įsitikinęs, kad tokios jautrios socialinės sritys kaip vandens tiekimas ir nuotekų tvarkymas, šilumos tiekimas, atliekų tvarkymas, keleivių vežimas, gatvių ir teritorijų priežiūra turi būti savivaldybių, o be verslo rankose. Teikiant šias paslaugas neturi būti siekiama pelno.

Palangai toks Seimo balsavimas reiškia, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis „Palangos komunalinis ūkis“, bus išsaugota apie 150 darbo vietų, o už visų palangiškių lėšas statyto miesto baseino be miesto Tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys privatūs verslininkai. (Palangos baseino nuotr.)

Seimas suteikė galimybę savivaldybėms spręsti pačioms

Su analogiškomis problemomis susiduria ne tik Palanga, bet ir kitos šalies savivaldybės, todėl šie klausimai yra keliami jau ne pavienių savivaldybių, o Lietuvos savivaldybių asociacijos. Dėl to su argumentais jau Lietuvos savivaldybių asociacija kreipėsi į šalies Prezidentą, Ministrą Pirmininką, Valstybės kontrolę bei kitas atsakingas institucijas. Džiaugiuosi, kad Asociacijai pavyko įtikinti, kad savivaldybės, valdydamos savo turtą ar pirkdamos paslaugas iš miesto įmonių, siekia geriausio rezultato savo gyventojams, tinkamų bei reikiamu laiku suteikiamų paslaugų ir daugumai gyventojų prieinamų paslaugų kainų.

Džiugi žinia  yra ta, kad praėjusį penktadienį Seimas didžiule balsų persvara priėmė įstatymą, suteikiantį galimybę savivaldybėms pačioms spręsti, kam patikėti viešųjų paslaugų teikimą vandentvarkos, miesto tvarkymo, šildymo, atliekų išvežimo ir kt. Savivaldybės teritorijoje. Kartu pritarta Lietuvos savivaldybių asociacijos siūlymui, kad savivaldybės galėtų pačios spręsti, kas valdys jų turtą, reikalingą viešosioms paslaugoms teikti.

Galimybės savivaldybių įmonėms patikėti teikti viešąsias paslaugas prašė Lietuvos savivaldybių asociacija – tokį kreipimąsi vienbalsiai pasirašė visi 60 savivaldybių merų. Dėkoju Vyriausybei ir Seimui, Prezidento patarėjams, kurie išgirdo šią savivaldai aktualią problemą už LSA iniciatyvos palaikymą ir supratimą, kad teikiant viešąsias paslaugas neturi būtų siekiama pelno.

Palangai toks Seimo balsavimas reiškia, kad miestą ir toliau galės tvarkyti pelno gyventojų sąskaita nesiekiantis „Palangos komunalinis ūkis“, bus išsaugota apie 150 darbo vietų, o už visų palangiškių lėšas statyto miesto baseino, kuriame vaikams vyksta nemokamos kūno kultūros pamokos bei treniruotės, nemokami sveikatinimo užsiėmimai visiems norintiems, kur taikomos ypatingos nuolaidos senjorams, neįgaliesiems ir Palangos miesto gyventojams, valdymo, be miesto Tarybos sutikimo negalės perimti iš šios paslaugos užsidirbti siekiantys privatūs verslininkai.

Yra kuo pasidžiaugti

– Kokiais ryškiausiais šių metų įvykiais labiausiai galite pasidžiaugti?

– Norėčiau paminėti džiuginančias verslo iniciatyvas. Visas išvardyti būtų sudėtinga, bet bene ryškiausias šių metų įvykis, manau, yra metų pabaigoje sanatorijos „Gradiali“ atidarytas mineralinio vandens gręžinys sanatorijos teritorijoje. Po daugiau kaip 30 metų pertraukos poilsiautojai Palangoje vėl gali mėgautis geriamuoju mineraliniu vandeniu iš vietinio gręžinio.

Džiugina ir šiais metais Palangoje atidarytas naujas penkių žvaigždučių viešbutis „Amsterdam Plaza“, kiti nauji objektai.

Ne mažiau džiugi ir kita metų pabaigoje Palangą ir visą Lietuvą pasiekusi žinia – mūsų kurorto mokinių rezultatai yra vieni iš geriausių šalyje, palangiškiai savo žiniomis nusileidžia tik Kaunui ir Vilniui. Tai – neabejotinai didelis pasiekimas, ir išskirtinės padėkos verti ne tik mūsų mokinukai, bet ir, žinoma, juos mokantys pedagogai.

Džiugina ir mūsų sportininkų, meno kolektyvų puikūs pasirodymai konkursuose bei varžybose, aktyvi bendruomenių veikla.

Rinkimai parodė pasitikėjimą

– Vardindamas svarbiausius metų įvykius, nepaminėjote kovo mėnesį vykusių Savivaldybių tarybų rinkimų. Kodėl?

– Iš tiesų. Tiesiog, kai įsisuki į darbų verpetą, laikas bėga taip greitai, kad tai, kas vyko prieš gerą pusmetį, atrodo, buvo labai seniai. Savivaldos rinkimai išties yra labai reikšmingas įvykis miestui. Palangiškių ir šventojiškių dėka miestas turi kompetentingą ir darbingą Tarybą, kurioje yra tiek patyrusių politikų, tiek ir entuziazmo, idėjų bei naujo požiūrio nestokojančių jaunesnių kolegų. Džiaugiuosi, kad Taryba dirba profesionaliai ir sutelktai, be nereikalingų politikavimų.

– Tiesioginių merų rinkimų metu Jūs sulaukėte ypač didelio miesto gyventojų palaikymo. Kaip manote, kas tai lėmė?

Mero pareigas einu trečią kadenciją, tad palangiškių ir šventojiškių palaikymas tik patvirtina, kad kurdami Palangos kurorto šiandieną ir ateitį einame teisingu keliu.

– Palangos miesto gyventojų išreikštas pasitikėjimas man yra labai svarbus ir įpareigojantis. Mero pareigas einu trečią kadenciją, tad palangiškių ir šventojiškių palaikymas tik patvirtina, kad kurdami Palangos kurorto šiandieną ir ateitį einame teisingu keliu. Palanga keičiasi, ir miesto gyventojai tai pastebi bei vertina. Be abejonės, vienas, neturėdamas šalia kompetentingos komandos – mero pavaduotojo Rimanto Antano Mikalkėno, Savivaldybės administracijos direktorės Akvilės Kilijonienės, pavaduotojos Violetos Staskonienės, patarėjų Prano Žeimio ir Jurgitos Vanagės, taip pat – darbingos ir sutelktos Savivaldybės tarybos, Tarybos komitetų pirmininkų Mindaugo Skritulsko, Dainiaus Želvio, Sauliaus Simės, Ilonos Pociuvienės – miesto labui nuveikti galėčiau žymiai mažiau. Esu dėkingas Tarybos nariams bei visiems Savivaldybės administracijos darbuotojams už sutelktą darbą bei dedamas pastangas.

Vienas iš svarbiausių darbų – Šventosios uostas

– Kokie iššūkiai laukia naujaisiais, 2020-aisiais metais?

–Iššūkių būna kasmet, ir tai nėra blogai. Bene didžiausias laukiantis iššūkis – Šventosios uosto atgaivinimas. Kaip žinia, Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija Šventosios uosto valdymą Palangos miesto savivaldybei oficialiai perdavė 2018 m. rugsėjį. Savivaldybė išsikėlė tikslą įrengti šiuolaikį vietos gyventojams ir poilsiautojams, o svarbiausia – priekrantės žvejams patrauklų uostą. Šio tikslo kryptingai siekiame – besibaigiant šiems metams, spalio pabaigoje, pasirašėme sutartį su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto antrjo etapo darbų finansavimo. Sutarties vertė – 1,7 mln. eurų, šios lėšos bus skirtos žvejams reikalingai infrastruktūrai įrengti.

Besibaigiant šiems metams, spalio pabaigoje, pasirašyta sutartis su Nacionaline mokėjimo agentūra dėl Šventosios uosto antrojo etapo darbų finansavimo. Sutarties vertė – 1,7 mln. eurų, šios lėšos bus skirtos žvejams reikalingai infrastruktūrai įrengti. (Projektuotojų vizualizacija)

Tikiuosi, kad visi numatyti darbai vyks sklandžiai, ir ilgai netrukus vietos žvejai galės pradėti naudotis jiems skirta infrastruktūra. Ateityje, įgyvendinus visą projektą, bus atstatyti Šventosios uosto molai, įrengta reikiama infrastruktūra ne tik priekrantės žvejams, bet ir mažiesiems laiveliams bei jachtoms, taip pat – sutvarkytos krantinės bei suformuoti kiti inžineriniai įrenginiai.

Darbų kitąmet numatyta nemažai. Tęsime kurorto viešųjų erdvių tvarkymo darbus, dėmesį skirsime socialiniams, švietimo klausimams, turizmo sektoriui, kultūrai, renginiams. Beje, jau pavasarį Palangoje vyks prestižinis muzikos pasaulio renginys, kuriam rengėmės ne vienerius metus – Europos varinių pučiamųjų orkestrų čempionatas.

Kita gera žinia kultūros mėgėjams – planuojama įrengti ir metų pabaigoje medinę Kurhauzo dalį perduoti visuomenės poreikiams. Kitais metais turime tinkamai pasirengti labai svarbios datos minėjimui – 2021 m. sukaks šimtas metų, kai Palanga yra grąžinta Lietuvai. Ta proga mieste bus nemažai renginių ir svarbių projektų. Vienas iš jų – J. Simpsono (kurio žodis, grąžinant Palangą Lietuvai, buvo lemiamas) gatvės rekonstrukcija.

Kita gera žinia kultūros mėgėjams – planuojama įrengti ir ateinančių metų pabaigoje medinę Kurhauzo dalį perduoti visuomenės poreikiams. (Vakarinės Palangos nuotr.)

Mylėkime mūsų visų Palangą

– Ko palinkėtumėte palangiškiams ateinančiais metais?

– Pirmiausia norėčiau akcentuoti žmogiškumą, kurio linkiu niekuomet nestokoti. Vienas iš paskutiniųjų šių metų įvykių buvo renginys „Gintarinė snaigė“, kurio metu dėkota paprastiems žmonėms už jų tylius, bet kitiems labai reikšmingus darbus. Tai padėka žmonėms, kurie kitų kasdienybę praturtina savo buvimu, pagalba, atjauta. Džiaugiuosi ir didžiuojuosi, kad Palangoje yra nemažai „Gintarinės snaigės“ vertų žmonių. Nes jų gerumas ne tik sušildo aplinkinius, bet ir yra užkrečiantis. O juk žmogiškumas, meilė artimam gyvenime yra svarbiausia.

Visiems – tiek palangiškiams, tiek šventojiškiams – dėkoju už jų nuoširdų darbą, pastangas gražinant kurortą bei dirbant visų mūsų labui. Nes juk kiekvienas miesto gyventojas vienaip ar kitaip prisideda prie miesto gerovės, nors neretai šis indėlis yra tarsi nepastebimas: mes ankstų rytą nematome komunalininkų, kasdien tvarkančių miestą, nepastebime turizmo srities darbuotojų, kaskart svetingai priimančių mūsų svečius bei kuriančius gerą kurorto įvaizdį, nepastebime gelbėtojų darbo ir pastangų užbėgti galimoms nelaimėms už akių, taip pat – ir kitų profesijų atstovų kasdienio triūso. Tačiau už bet kokios sėkmės stovi žmonės bei nuoširdžios jų pastangos siekti kuo geresnių rezultatų.

Palangos eglė šventinę nuotaiką skleidžia itin gražioje erdvėje – Grafų Tiškevičių alėjoje, šalia Palangos koncertų salės bei kalėdinėmis lemputėmis pasidabinusio Kurhauzo. („V.P.“ nuotr.)

Artėjančių švenčių proga visiems linkiu, kad sėkmė lydėtų kiekviename žingsnyje – tiek asmeniniame gyvenime, tiek ir profesinėje veikloje. Te nepritrūksta entuziazmo, drąsių idėjų bei ryžto joms įgyvendinti. Te kiekvienoje šeimoje vyrauja santarvė ir ramybė. Būkite sveiki bei džiugiai pasitikite gražiausias metų šventes. Ir mylėkite mūsų nuostabų kurortą – Palangą. Sveikinu visus sulaukus šventų Kalėdų! Gerų Naujų metų!