Nors laivas faktiškai galėtų būti leidžiamas į vandenį jau savaitės pradžioje, dėl įsiterpusių šventinių dienų preliminariai „Meridiano“ parplukdymo procedūra planuojama trečiadienį, lapkričio 4 d., žinoma, jei oras tam bus palankus.

Aptarimo dalyviai, be kita ko, turėjo progą pamatyti, kad „Meridiano“ povandeninė dalis iš prieš tai buvusios žalios tapo tamsiai raudona – šie specialūs dažai padės labiau apsaugoti laivo dugną nuo poveikio vandenyje. Tačiau, pasak „Meridiano“ savininko Aloyzo Kuzmarskio, nėra taip, kad gali suremontuoti laivą ir pamiršti, nes tai – nesibaigiantis procesas.

– Kokį vaizdą pamatėte iškėlę „Meridianą“ iš vandens? – paklausėme istorinio burlaivio savininko A. Kuzmarskio.

– Pirmiausia, ką išvydome, tai gana storą sluoksnį kriauklių ir įvairios augmenijos, apaugusios povandeninę burlaivio dalį.  Iš dalies tai yra įprasta, juolab kad laivas neplaukioja. Gal kiek nustebino itin didelis to sluoksnio storis. Kriauklės ir visa augmenija buvo nuplauta aukšto slėgio vandens srove. Tam prireikė maždaug paros laiko.

Bet kuris laivą turintis savininkas patvirtins, kad laivo priežiūra, nuolatinis jo atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Juo labiau, jei tas laivas yra istorinis burlaivis ir dar miestą reprezentuojantis jo simbolis .

Nuplovus dugną atsivėręs vaizdas iš pirmo žvilgsnio nebuvo gąsdinantis. Po vandeniu esantis laivo korpusas per septynerius metus nuo paskutinio laivo nuleidimo į vandenį išsilaikęs palyginti neblogai. Vis dėlto, paanalizavus atidžiau, buvo aptikta vietų, kurių paruošimui teko skirti papildomo dėmesio ir laiko. Prireikė ir virinimo darbų, taip pat buvo nuspręsta papildomai sumontuoti dugną nuo korozijos saugančių anodų.

Tinkamai paruošus visus paviršius, juos mechaniškai nušveitus, kruopščiai nuplovus ir nudžiovinus, povandeninė dalis pagal laivų priežiūros technologiją buvo du kartus nugruntuota ir nudažyta specialiais laivams skirtais norvegiškais „Jotun“ dažais. Kaip matome, povandeninė dalis tapo nebe žalia, o tamsiai raudona, todėl ir vaterliniją žymės nebe raudona, o mėlyna juosta.

– Ar atsirado tokių darbų, kurie prieš dokavimą nebuvo numatyti?

– Taip. Prie laivo dugno jo stovumui užtikrinti yra pritvirtintos balasto dėžės. Iš pradžių nebuvo minčių su jomis ką nors daryti, tačiau, pasitarus su techninę remonto priežiūrą vykdančiu Klaipėdos universiteto burlaivio „Brabander“ kapitonu Valdemaru Vizbaru, buvo priimtas sprendimas demontuoti visas dėžes, kurių yra 26 ir kiekviena jų sveria po 3 tonas. Tai padaryta tam, kad būtų tinkamai nušveista, nugruntuota ir nudažyta ta dugno dalis, kurios per dėžes nebūtų galima pasiekti. Tas pats bus padaryta ir su balasto dėžėmis, kurios vėliau bus grąžintos į savo vietas.

Doke prireikė ir virinimo darbų: remontuojama vairo plunksna. / Redakcijos archyvo nuotr.

Šis iš pradžių neplanuotas darbas „Meridiano“ stovėjimą doke pailgino keliomis dienomis, tačiau manome, kad kuo kruopščiau ir atsakingiau bus sutvarkyta povandeninė dalis, tuo ilgiau burlaivis galės saugiai stovėti vandenyje iki kito dokavimo.

– Ar laivas „praėjo“ planuotą techninę apžiūrą?

– „Meridianą“ doke apžiūrėjo Lietuvos transporto saugos administracijos inspektoriai, kurie, kaip priklauso pagal laivų priežiūros reglamentavimą, atlieka „Meridiano“ dokinę techninę apžiūrą. Inspektorių nurodymu buvo padaryti laivo korpuso storių matavimai, juos atliko nepriklausomos survejerinės kompanijos „Baltik Kontor Klaipėda“ survejeris.  Preliminarūs matavimų rezultatai rodo, kad laivo dugnas išsilaikęs gana gerai, tačiau dar laukiame galutinės ataskaitos. Taip pat dar planuojame atlikti ir elektros instaliacijos varžų matavimus. Pateikę reikiamus duomenis, lauksime Lietuvos transporto saugos administracijos išvadų, tačiau bent per pirminę apžiūrą inspektoriai esminių priekaištų dėl laivo būklės nepateikė.

– Kokie dar darbai buvo daromi ir ar šio remonto pakaks ilgam?

– Suprantama, kad laikas doke išnaudojamas didžiausią dėmesį ir darbų apimtis koncentruojant į povandeninę laivo dalį. Tačiau sykiu yra atnaujinama ir medinė bortų apkala. Po vandeniu esančios lentos iš esmės išsilaikė palyginti neblogai, tačiau tos apkalos lentos, kurios balansuoja tarp vandens ir oro, yra gerokai pažeistos puvinio, todėl yra keičiamos naujomis. Jau pakeista ir dalis falšbortų apkalos. Mediena yra gruntuojama, dažoma ir tam reikalingos atitinkamos oro sąlygos. Esu dėkingas bendrovės „Klaipėdos laivų remontas“ vadovybei bei darbininkams, taip pat ir „Meridiano“ įgulai už supratimą ir dedamas pastangas, mat, išnaudojant darbams palankesnius orus, dirbama ir šeštadienį, ir sekmadienį.

Žinoma, kad darbai tuo nesibaigia, jie bus tęsiami ir laivui grįžus prie krantinės. Reikia priimti naujus sprendimus ir atnaujinti technologines komunikacijas, jungiančias laivą su kranto elektros, vandentiekio, kanalizacijos ir kitais tinklais, taip pat planuojama atnaujinti denius, pavasarį vėl dėmesio reikalaus ir kiti mediniai paviršiai, reikės perdažyti antstatus ir t. t.

Buvusi žalia „Meridiano“ povandeninė dalis tapo tamsiai raudona – šie specialūs dažai padės labiau apsaugoti laivo dugną nuo poveikio vandenyje. / Redakcijos archyvo nuotr.

Bet kuris laivą turintis savininkas patvirtins, kad laivo priežiūra, nuolatinis jo atnaujinimas yra nesibaigiantis procesas. Juo labiau, jei tas laivas yra istorinis burlaivis ir dar miestą reprezentuojantis jo simbolis.