Žinia, jog tapo šiemečių Metų jūrininko rinkimų laureatu, kelto „Regina Seaways“ kapitoną Vytautą Valterą pasiekė laive. Beveik mėnesį kursuojantis tarp Lietuvos ir Vokietijos uostamiesčių ir tiek pat laiko po to praleidžiantis krante jūrininkas teigė, jog jo atveju sąvoka darbovietė – labai reliatyvi.

Anot V.Valtero, laivą jis taip pat gali laikyti savo namais. Kaip prisipažino laivavedys, kol kas neteko pasidžiaugti ir Metų jūrininko regalijomis – Jūros šventės atidarymo ceremonijos metu jos buvo įteiktos kapitono sūnui. Tačiau šiemetis laureatas kuklinosi, kad bet kokiu atveju šio titulo nesijaučia esąs vertas.

Vizitinė kortelė

Gimė 1972 m. kovo 29 dieną uostamiestyje, augo ir šiuo metu gyvena Gargžduose.

1987 m. būsimasis laivavedys įstojo į Astrachanės jūreivystės mokyklą, po metų persivedė į Klaipėdos jūreivystės mokyklą, kurią baigė 1991 m.

Nuo 1991 iki 1994 m. studijavo Baltijos valstybinėje žvejybinio laivyno akademijoje.

1994 m. ėmė dirbti Lietuvos jūrų laivininkystėje. Kelte „Vilnius“ karjerą pradėjęs nuo trečiojo kapitono padėjėjo, šiandien V.Valteras yra jūrinio kelto „Regina Seaways“ kapitonas.

Be romantikos būtų pilka

– Man labai pasisekė, kad pabaigęs studijas galėjau dirbti su kapitonu Romualdu Šostaku. Jis buvo tikras jūrininkas, pavyzdys daugeliui jūros žmonių. Manau, ir šiemečių Metų jūrininko rinkimų prizas turėjo atitekti jam. Daugelis senosios kartos jūrininkų yra daug daugiau nuveikę, tačiau, matyt, visuomenei tai nebuvo pateikta tinkamu laiku. Todėl šis apdovanojimas galėtų tik 5 proc. priklausyti man, o 95 proc. – Romualdui.

– Ar tapti jūrininku buvo jūsų vaikystės svajonė?

– Juk daugelis vaikų nori būti kosmonautais, jūrininkais ar aktoriais. Retas kuris svajoja tapti, tarkime, akių gydytoju. Kaip ten bebūtų, romantika vilioja, kol realiai patiri, kokia iš tiesų yra ta profesija. Ir arba tau tai tinka, arba ne.

– Nejaugi pasakysite, kad jūsų darbe nėra nė lašo romantikos?

– Žinoma, kad nepasakysiu. Jei jos nebūtų, viskas atrodytų labai pilka. Bet ji tikrai ne tokia, kokia vaizduojama knygose, kino ekrane. Štai kad ir filmas „Karibų jūros piratai“. Viskas jame taip „faina“, išskyrus tai, kad skęsta laivai. Bet yra realybė, kuri pakankamai nelengva. Tai net ne profesija, o gyvenimo būdas. Juk pusę metų per metus mano namai yra laive. Ir suskaičiuoti, kur tavo poilsio, o kur darbo valandos – labai sunku, tai nėra tas darbas, į kurį aštuntą ateini, o penktą uždarai duris.

Komentarai pribloškė

– Jau 17 metų esate ištikimas savo profesijai. Kuo jūsų darbas jus žavi?

– Gal tuo, kad jame, nepaisant tam tikros monotonijos, gerąja to žodžio prasme nestinga nepastovumo. Kiekviena diena – skirtinga, turinti savo atspalvį, juk keičiasi ir orai, ir metų laikai.

– Adrenalino nepritrūksta?

– Adrenalino galima pasikrauti ir važiuojant automobiliu. O čia rizika turi būti labai pasverta, tai nėra ta vieta, kur galima sau ką nors įrodinėti. Jei to labai reikia – imi dviratį ir mini sau į kalną.

– Kaip ir kitus kolegas, jus turbūt taip pat sukrėtė kelte „Lisco Gloria“ įsiplieskęs gaisras? Ar tuo metu neužklupo mintis, o jei visa tai būtų nutikę jūsų laive?

– Visi visada pagalvojame apie tam tikras situacijas. Ir nors vyksta įvairios pratybos, tai atsitikti gali bet kada ir su bet kuo, negali būti nuo visko apdraustas. Tačiau kitąkart stebina mūsų žmonių „supratimas“. Tuo metu teko paskaitinėti internetinius komentarus. Didžiausias siaubas, koks begali būti. Pasiskaitai vokiečių informaciją – nė vieno panašaus komentaro. Žinoma, būtų galima nekreipti dėmesio, tačiau tai ženklas, kad mes neturime jūrinės kultūros, jūrinio suvokimo. Rašo visi, kas netingi, nes visi viską išmano. O viskas tuo metu buvo padaryta taip, kaip turėjo būti padaryta, ir net daugiau.

Kapitono klaidos – brangios

– Ar yra tekę patirti tokių nuotykių, kuriuos po daugelio metų galėtumėte suguldyti kad ir savo memuaruose?

– Kažko tokio egzotiško tikrai ne, bet yra tekę pačiam sau suvokti, kad ne visada jūroje būna taip, kaip galvoji. Kapitono klaidos labai brangios, ir ne vien pinigine išraiška. O memuaruose galima prikurti ką tik nori, kas sužinos, kaip ten kas buvo.

– Vadinasi, bus galima imtis nuotykių knygos?

– Kas žino, kodėl gi ne.

– Tai gal neatsitiktinai ir W.Shakespeare‘o eilių tomelis guli ant jūsų stalo? Esate neabejingas literatūrai?

– Neabejingas – gal būtų per garsiai pasakyta. Tiesiog bet kuri knyga turi savo laiką ir savo vietą. Kalbant apie poeziją – ji atpalaiduoja. Ir nebūtinai tai Shakespeare‘as, gali būti ir Salomėja Nėris ar kitas kūrėjas.

– O būdamas krante kaip geriausiai prablaškote mintis, kokių mėgstamų laisvalaikio malonumų turite?

– Dvi tris dienas tenka skirti adaptacijai, norisi tiesiog gerai išsimiegoti. O iš tiesų tas laikas labai greitai prabėga. Nors kai šneki su kranto žmogumi, sako – o, mėnuo, čia tai geros atostogos.

Laisvalaikiu mėgstu paplaukioti baidare. Bet kad iš jos neišlipčiau visą mėnesį, tikrai taip nėra. Per atostogas, matyt, kaip ir visi, keliauju. Štai neseniai vykau į kalnus Austrijoje, vėliau – į Norvegiją.

– Ir vėl – keltu?

– Taip jau išėjo, kad reikėjo plaukti. Įdomu pabūti keleivio kailyje. Žinoma, profesinė liga manęs neapleidžia, bet ant kapitono tiltelio tikrai nesiveržiu.

Galėjo tapti chirurgu

– O šeimoje nesijaučiate kapitonas, kurio įsakymus privalu vykdyti?

– Laikausi principo, kad namuose antpečius reikia užmiršti.

– Turite paauglį sūnų, galbūt ir jis ketina pasukti jūsų pėdomis?

– Ką jis dabar ketina, turbūt nežino nei jis, nei aš. O kaip pasirinks, taip ir bus. Tik labai norėčiau, kad jis pasirinktų tai, kas jam bus miela.

– Sakoma, jog žmonėms, kurie daug metų atiduoda jūrai, sunku pritapti krante. Ar įsivaizduojate, koks bus jūsų gyvenimas po 20, 30 metų?

– Nebent tik savaitę į priekį. Iš esmės žmogus sukurtas gyventi žemėje. Negaliu nuspėti į priekį, bet kad būtų labai sunku, nemanau. Jei mėnesį pavyksta išbūti namuose, o pavyktų išbūti ir dar ilgiau, vadinasi, ne taip jau blogai.

– Ar kartais pamąstote, kuo būtumėte galėjęs tapti, jei ne pasirinktas jūrininko kelias?

– Tik chirurgu. Mediko profesija tikrai įkvepia. O ką – jei dabar pradėčiau, dar kai ką ir nuveikčiau.