Miestas yra arčiau

Uostamiesčio savivaldybė svarsto Žaliojo Slėnio (Aukštkiemių kaimo) gyventojų kreipimąsi. Jie pageidauja, kad gyvenvietė taptų miesto teritorija.

Pasak gyventojų, daug problemų atsiranda dėl to, kad gyvena miesto pašonėje, bet yra Klaipėdos rajono teritorijoje. Daugeliui kyla didelis galvos skausmas, kai reikia leisti vaikus į lopšelius-darželius ar mokyklas.

"Gyvename prie pat miesto, o turime vykti į rajono centrą – Gargždus ir pateikti prašymus į šios teritorijos švietimo įstaigas. Jos yra kur kas toliau. Ar tai logiška?" – klausė viena gyventoja.

Be to, anot du mažamečius vaikus auginančios mamos, nemaža dalis gyventojų dirba Klaipėdoje, nuvežti ir pasiimti vaikus iš čia pat esančių įstaigų tėvams daug patogiau.

"Gal, jei taptume miesto dalimi, dažniau pas mus kursuotų ir autobusai", – svarstė moteris.

Gudrauja, nes yra priversti

Kai kurie Klaipėdos priemiesčiuose gyvenantys žmonės priversti gudrauti, kad jų vaikai galėtų lankyti arčiau esančias miesto švietimo įstaigas.

Vienas tėvų ir vaikai deklaruoja gyvenamąją vietą draugų, giminaičių, pažįstamų, kurie gyvena uostamiestyje, butuose.

Gyventojai pabrėžė, kad nelieka kitos išeities.

"Žinoma, galima bandyti vietą gauti ir legaliai, bet nelabai realu, kad nusišypsos sėkmė. Priešingu atveju vaikas išvis gali likti be darželio", – situaciją nusakė gyventojai.

Pasak jų, norint, kad rajone gyvenantis vaikas gautų vietą miesto švietimo įstaigose, pirmiausia reikia kreiptis į rajono savivaldybę ir prašyti leidimo.

Pastarasis bus duotas tuo atveju, jei rajono švietimo įstaigose nebus vietos, o mieste bus laisvų.

Jei būtume miesto teritorijoje, nereikėtų įveikti tiek sudėtingų procedūrų.

"Naivu tikėtis, kad gausi norimą vietą. Juk miesto darželiuose pastaruoju metu vos telpa savi vaikai, o, pradėjus registruoti mokinius į mokyklą, į eilę stojama ir naktimis. Jei būtume miesto teritorijoje, nereikėtų įveikti tiek sudėtingų procedūrų", – dėstė mama.

Panašios nuotaikos vyrauja Kalotės, Purmalių ir gretimose gyvenvietėse.

Žmonės čia kelia tas pačias problemas, susijusias su švietimo įstaigomis, pažymi, kad dirba mieste ir naudojasi jo infrastruktūra.

Be to, atkreipiamas dėmesys, kad Kalotėje – apskritai kuriozinė situacija. Vienoje pusėje kelio yra miesto, o kitoje – rajono teritorija.

Šios kadencijos siekis

Klaipėdos savivaldybės administracijos direktorius Saulius Budinas praėjusių metų pabaigoje tvirtino, kad dar per šią kadenciją prie miesto siekiama prijungti kai kurias rajono teritorijas.

Pirmiausia kalbėta apie trikampį tarp Palangos kelio ir Medelyno gatvės: Žaliąjį Slėnį (Aukštkiemius), Purmalius, Glaudėnus, Kalotę. Tokių planų neatsisakoma.

"Dabar svarstome Žaliojo Slėnio gyventojų prašymą dėl prijungimo prie miesto, tačiau manome, kad į šį klausimą reikėtų pažiūrėti plačiau. Kol kas negalėčiau tiksliai pasakyti, kokias teritorijas būtų galima prijungti prie miesto. Konkretesnę informaciją galėsime pateikti išanalizavę padėtį", – tvirtino direktorius.

S.Budinas vylėsi, kad šį klausimą pavyks išspręsti dar per šią savivaldybės tarybos kadenciją: "Išanalizavę situaciją, ruoštume medžiagą ir eitume sužinoti miesto tarybos nuomonės. Gavę sutikimą, dirbtume toliau."

Direktoriaus manymu, Klaipėdos priemiesčio gyventojai išties yra miestiečiai.

"Iš tikrųjų dauguma šių gyventojų dirba mieste, naudojasi miesto infrastruktūra. Iki šių gyvenviečių važiuoja ir miesto viešasis transportas. Tie žmonės yra miestiečiai, tik gyvena už ženklo", – pabrėžė vadovas.

Išaugtų gyventojų skaičius

Pasak S.Budino, pagrindą kalbėti apie kai kurių teritorijų prijungimą prie miesto suteikia ir tai, kad prieš pastaruosius Seimo rinkimus buvo pakeistos dalies rinkimų apygardų ribos.

Iš Pajūrio apygardos buvo "iškirpta" Palanga, o prie Danės apygardos prijungti priemiesčiai: Karklė, Kalotė, Slengiai.

Anksčiau pastarųjų gyventojai balsavo Gargždų apygardoje.

Tokių pokyčių prireikė dėl pasikeitusio rinkėjų skaičiaus. Klaipėdos rajone jų skaičius buvo per didelis.

"Minėtose teritorijose gyvena mūsų rinkėjai", – anksčiau yra sakęs direktorius.

S.Budinas tvirtino, kad su Klaipėdos rajono savivaldybe dar nėra kalbėta dėl priemiesčio teritorijų prijungimo prie miesto.

"Dar nespėjome to padaryti", – tvirtino vadovas.

Priemiesčių prijungimas yra viena priemonių, kuri padėtų padidinti Klaipėdos gyventojų skaičių.

Yra užsibrėžta, kad iki 2030 m. jis išaugtų net 30 tūkst.

Tai vienas pagrindinių dar rengiamos ilgalaikės miesto ekonominės plėtros strategijos tikslų.

Uostamiestyje siekiama sukurti tokias sąlygas, kad čia norėtų gyventi kiekvienas.

Klausimas senas ir sudėtingas

Anot Klaipėdos rajono savivaldybės administracijos direktoriaus Sigito Karbausko, klausimas dėl priemiesčio gyvenviečių prijungimo prie miesto yra senas.

Vadovas tvirtino, kad viską lemia žmonių noras, tačiau pabrėžė, jog procesas yra sudėtingas.

"Yra keli etapai. Pirmiausia turi būti žmonių prašymas, tada jį svarsto savivaldybės, vėliau – Vyriausybė ir Seimas. Ir anksčiau Žaliojo Slėnio gyventojai rinko parašus dėl gyvenvietės prijungimo prie miesto, tačiau vėliau susipyko. Girdime skirtingas žmonių nuomones šiuo klausimu", – komentavo direktorius.

S.Karbauskas pasakojo, kad šiuo metu keičiamos administracinės ribos Klaipėdos rajono viduje. Dėl to kyla įvairių diskusijų.

Vienos gyvenvietės gyventojai nenori būti prijungti prie Gargždų.

"Viskas turi vykti natūraliai. Jei gyventojai nori, tai viskas ir vyksta. Jei ko nors nori, tai ir padarai, nesvarbu, kad procesas nelengvas", – pabrėžė direktorius.

Taryba vargu ar pritartų

S.Karbauskas akcentavo, kad svarstant šį klausimą svarbi ne tik gyventojų, savivaldybės administracijos direktoriaus, mero, bet ir rajono tarybos nuomonė.

"Šis klausimas – sudėtingas ir reikalauja išsamesnės diskusijos. Negaliu pasakyti, ar šis procesas yra ankstyvas ar vėlyvas. Tačiau nepasakyčiau, kad rajono taryboje vyrautų tokios nuotaikos, jog būtų pritarta priemiesčių prijungimui prie miesto. Aišku, pagrindinis sprendimas turi būti gyventojų, tačiau jie žinojo, kur renkasi gyvenamąją vietą", – teigė vadovas.

S.Karbauskas priminė, kad Klaipėdos rajono ir Klaipėdos miesto savivaldybės turi bendradarbiavimo sutartį.

Pagal ją miestas yra įsipareigojęs priimti rajone gyvenančius vaikus į švietimo įstaigas, jei rajone vietų nėra, o mieste yra.

Klaipėdos rajono savivaldybė moka miesto savivaldybei už čia besimokančius savo vaikus.

Šiemet vien už mokyklas lankančius vaikus miestui buvo numatyta 100 tūkst. eurų, tačiau tokios sumos neužteks.

"Stengiamės ir patys spręsti problemą. Yra statomas naujas 80 vietų vaikų lopšelis-darželis. Tai postūmis į priekį. Sprendimų tikrai ieškome", – pridūrė direktorius.